Šių metų vasario antroje pusėje Psichologijos fakultetas sukvietė gausų klausytojų būrį jau ne į pirmąjį susitikimą su Mirolanda Trakumaite, aukščiausios kategorijos psichologe-psichoterapeute, turinčia ilgametę konsultavimo praktiką įvairiais psichologinės gerovės – streso ir emocijų valdymo, organizacijų vystymo klausimais. Lektorė nudžiugino pranešdama, kad skaitys dvi paskaitas apie bendravimą „Bendravimo procesas ir jo etapai“.

Šį kartą, aktyviai dalyvaujant klausytojams, buvo aptariama kas yra bendravimas, kodėl bendraujame, kas mums kliudo bendrauti, būtinus bendravimo įgūdžius, kaip reikia nusiteikti ruošiantis bendrauti ir t. t.

Visi lyg ir suprantame, kas yra bendravimas, bet ne taip lengvai sekėsi suformuluoti. Anot lektorės, „bendravimas - tai prasminga tarpusavio sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių“. Ruošiantis bendrauti, svarbu pradėti nuo to, kokių norime pasekmių. Ką kitas žmogus turi žinoti, kaip jaustis, ką daryti? O dažnai apie tai nesusimąstome...

Lektorė nemažai dėmesio skyrė bendravimo barjerams, į kuriuos, norėdami sėkmingai užmegzti kontaktą ar bendrauti, turime atsižvelgti. Tai gali būti fiziniai veiksniai, tokie kaip stiprus triukšmas, erzinantis kvapas ar pan. Didelę reikšmę bendravimui turi amžius, statusas, kultūriniai skirtumai, kalba, religija. Be abejo, ne mažiau svarbu ir psichologiniai barjerai: bendraujančiųjų psichologinė būsena, emocijos, asmenybės ypatumai.

Jau ankstesnėse paskaitose lektorė buvo aiškinusi ir vėl priminė pagrindines nuostatas, lemiančias sėkmingą bendravimą. Būtina nepamiršti, kad kiekvienas iš mūsų turime ir gerų, ir blogų pusių; kiekvienas galime klysti; kiekvienas kartais vertiname kitus ir elgiamės su kitais netinkamai; svarbu bendrauti pagarbiai ir mandagiai!

Ne mažiau bendravimui svarbu mūsų dėmesys pašnekovui. Jei jau kalbamės, lektorė patarė tuo metu užmiršti kitus darbus ir asmeninius rūpesčius, visą dėmesį skirti pašnekovui, pozityviai nusiteikti pokalbio ar asmens, su kuriuo bendraujate, atžvilgiu. Ypatingai svarbus gebėjimas išklausyti nepertraukiant kalbančiojo...

Daugumą nustebino lektorė kalbėdama apie tai, kokia informacija apie pašnekovą mums reikšmingiausia. Taigi, apie 55 proc. informacijos mums suteikia pašnekovo kūno kalba, 38 proc. - balsas ir tik 7 proc. - žodžiai, t. y., kas sakoma. Todėl akivaizdu, jog norėdami būti išgirsti, turime mokytis kalbėti ir kūno kalba…

Danguolė Švegždienė

Autorės nuotrauka