Psichologijos fakulteto ir Saviugdos klubo MES klausytojai, kiek skeptiškai nusiteikę, vasario mėnesį rinkosi į paskaitą pavadinimu „Kramtymas“. Visiems rūpėjo klausimas, kas gi gali būti bendro tarp kramtymo ir psichologijos... Ir mus visus nustebino labai vaizdžiai ir išsamiai šią temą paskaitoje išnagrinėjusi habilituota biomedicinos mokslų daktarė M. Miškinienė.
Visi žinome, kad mūsų psichologinė būsena neatsiejamai susijusi su sveikata. Pirmiausia lektorė aptarė vieną svarbiausių mūsų amžiaus žmonių sveikatos problemų – per didelio kūno svorio priežastis ir sukeliamas bėdas. Išvada – svorį būtina suvaldyti! O mūsų svoris priklauso ne tik nuo to, ką ir kiek mes valgome, bet, didele dalimi, nuo to, kaip mes valgome... Burna – virškinamojo trakto dalis, kurioje vyksta pirminiai maisto apdorojimo procesai, kurių pagalba kietas maistas paverčiamas į skystą ir keliauja per stemplę į skrandį tolimesniam skaidymui į sudėtines dalis. Lektorė labai detaliai išaiškino šių procesų svarbą tolimesniam maisto virškinimui ir gyvybiškai mūsų organizmui svarbių medžiagų įsisavinimui. Dantys yra vienintelė priemonė maistui susmulkinti mechaniškai, nei mūsų skrandis, nei žarnynas to padaryti nepajėgūs. Anot lektorės, „skrandis dantų neturi“!
Taigi, norint būti sveikiems, reikia negailėti laiko tinkamam maisto sukramtymui! Maisto kramtymui turime ne tik dantis. Kramtant mūsų burnoje esančių seilių liaukų sekretas ir jame esantys fermentai sudrėkina ir pradeda virškinti maistą, skonio, lytėjimo, temperatūros, skausmo receptoriai įvertina jo konsistenciją, fizines, chemines savybes. Ši informacija persiunčiama mūsų skrandžiui ir žarnynui, kurie pasiruošia darbui: pagamina reikiamą kiekį rūgščių, šarmų, fermentų. Gerai sukramčius maistą, mažiau apkraunamas visas organizmas, gerėja mūsų savijauta ir sveikata. Ir jei maistas skanus – puikiai jaučiamės.
Lektorė atkreipė dėmesį, kad skonio receptoriai geriausiai funkcionuoja esant optimaliai maisto temperatūrai, t. y., apie 37 laipsnių. Be pagrindinių keturių mūsų juntamų skonių, dar išskiriamas japonų atrastas „umani“ skonis, taip vadinamas E621, t. y., natrio gliutamatas.
Dar daug naudingos informacijos išgirdome ne tik apie maisto tinkamo sukramtymo naudą mūsų gerai savijautai ir nuotaikai. Labai visus sudomino lektorės pateiktos žinios apie tolimesnius maisto virsmus žmogaus virškinamąjame trakte, kaip atsiranda alkio ir sotumo pojūčiai, kaip galima būtų juos įtakoti. Klausytojai pateikė nemažai praktinių klausimų, į kuriuos atsakyti nebeužteko laiko. Todėl buvo susitarta dėl dar vieno susitikimo su charizmatiškąja lektore kovo mėnesį.
Danguolė Švegždienė
Autorės nuotrauka
