Dažnai nesusimąstome, kas tai yra geras regėjimas ir kaip svarbu saugoti savo akis, norint jas išlaikyti sveikas ilgą laiką. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje apie 65 proc. visų regos negalią turinčių asmenų yra vyresni negu 50 metų amžiaus.
Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, tad jau dabar pastebima, kad daugėja su amžiumi susijusių regos sutrikimų. Daugumos akių ligų šiandien galima išvengti, išgydyti ar bent pristabdyti. Prevencija, visuomenės informavimas apie regėjimo sutrikimų profilaktiką, reguliarus akių pasitiktinimas pas gydytoją oftalmologą – geriausias būdas apsisaugoti.
Amžiniai akių pokyčiai - laikui bėgant reikia akinių skaitymui
Presbiopija yra akomodacijos (akomodacija – akies prisitaikymas aiškiai matyti iš įvairaus atstumo) susilpnėjimas, dėl kurio tampa sunku sufokusuoti žvilgsnį žiūrint į arti esančius objektus. Tai yra natūralus procesas, pasireiškianti su amžiumi, dėl lęšiuko elastingumo praradimo – akomodacijos galimybės sumažėjimo. Tai paliečia visus žmones nepriklausomai nuo turimos refrakcijos ydos, paprastai sulaukus 40 metų ar vėliau. Būdingas neryškus vaizdas žiūrint iš arti, skaitomą tekstą norisi atitraukti, ilgiau paskaičius gali paskausti akis, galvą. Presbiopija yra koreguojama akiniais: skirtais tik skaityti, progresiniais ar bifokaliniais.
Klastinga akių liga
Glaukoma - sudėtinga lėtinė akių liga, kuri dažnai vadinama „tyliuoju regėjimo vagimi“. Ji sukelia lėtą regėjimo netektį.
Sergant šia liga būdingas padidėjęs intraokulinis spaudimas, specifiniai akipločio, regos nervo disko pokyčiai, atviras priekinės kameros kampas. Ligai progresuojant negrįžtamai pablogėja rega, o negydant galimas apakimas. Rega nyksta palaipsniui, todėl ilgą laiką sergantysis gali nesuprasti, kad kažkas negerai. Glaukomos atveju vaizdas ilgai išlieka ryškus, tačiau siaurėja matymo laukas – jausmas būna panašus, lyg žiūrint pro vamzdį, o vėliau lieka tik mažas matymo plotelis, kuris palaipsniui visai išnyksta ir taip apankama.
Glaukoma nėra išgydoma liga. Skiriamo gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą bei išsaugoti regėjimo funkcijas.
Glaukomai gydyti taikomas medikamentinis gydymas lašais (vieni antiglaukominiai lašai slopina akies skysčio gamybą, kiti gerina skysčio nuotėkį iš akies), nutekėjimą gerinančios lazerio ar chirurginės operacijos. Kai kada galimas šalutinis poveikis lašinant lašus nuo glaukomos. Pasireiškia akių perštėjimas, graužimas, paraudimas laikinas regėjimo pablogėjimas, galvos skausmas, dusulys, širdies veiklos sutrikimas, alerginės reakcijos. Reikalinga oftalmologo konsultacija dėl tolesnės gydymo taktikos.
Prevencija – geriausias būdas apsisaugoti nuo glaukomos. Glaukomos profilaktikai būtina reguliariai, bent kartą per metus, tikrintis regėjimą, ypač vyresniems negu 40 metų. Jeigu glaukoma sirgo artimi giminaičiai, reguliari akių patikra būtina nuo 30 metų.
Glaukoma gali sirgti ir tie, kurių regėjimas yra puikus, dėl to akis būtina tikrintis profilaktiškai, net jei nejaučiama jokių regėjimo sutrikimų.
Regėjimo sugrąžinimas
Katarakta - akių liga, pasireiškianti akies lęšiuko drumstėjimu vyresniame amžiuje. Pradinėse šios ligos stadijose katarakta gali būti nepastebima, tačiau, laikui bėgant, regėjimas silpnėja, atsiranda rūkas, vaizdas tampa išplaukęs, ima akinti ryškesnė šviesa, darosi sunku vairuoti prietemoje. Žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, jis mato lyg pro matinį stiklą, pro rūką, ęnebetinka anksčiau nešioti akiniai. Ligai progresuojant regėjimas vis blogėja, kol galiausiai žmogus pradeda skirti tik šviesą nuo tamsos.
Vienintelis gydymo būdas – operacija keičiant akies lęšiuką. Ilgai nesigydant gali pakilti akies spaudimas, susergama glaukoma. Taigi kuo anksčiau pacientas ryžtasi kataraktos operacijai, tuo regesnių regėjimo rezultatų galima pasiekti.
Katarakta šiuo metu nėra išgydoma konservatyviai, ji gali būti pašalinta chirurginiu būdu, paprastai operacijos metu implantuojant dirbtinį lęšiuką. Kada jau reikia atlikti operaciją, sprendžiama pagal žmogaus regėjimą, lęšiuko būklę bei esančias gretutines ligas, taip pat kiek esama būklė įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę.
Po kataraktos operacijos apie 95 proc. žmonių atgauna 50-100 proc. regėjimo, jei nėra gretutinių akies ligų (glaukomos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos).
Kada reikia sunerimti, kai pastebi plaukiojačias drumstis ar museles?
Neretai pacientai kreipiasi dėl atsiradusių pastebimų įvairių formų ir intensyvumo plaukiojančių drumstelių, siūlų – tai stiklakinio drumstys.
Stiklakūnis – tai akies obuolį užpildanti bei jo formą palaikanti želė konsistencijos masė, apribota specialia plona membrana bei esanti tarp lęšiuko ir tinklainės. Užima apie tris ketvirtadalius viso akies tūrio, ~99% sudaro vanduo.
Stiklakūnio drumstys – akies viduje esančiame stiklakūnyje susidarę dalelės, kurios meta šešėlį ant tinklainės. Gali būti matomos kaip plaukiojančios dėmelės, siūlai, tinklelis. Paprastai atsiranda natūraliai vyresniame amžiuje. Šios drumstys dažniausiai atsiranda dėl stiklakūnyje vykstančių amžinių pokyčių – nyksta tarp kolageno skaidulų esančios jungtys, skaidulos sulimpa, formuojasi šviesą nepraleidžiančios drumstys.
Besikeičiant stiklakūnio struktūrai, gali būti dirginama, tempiama tinklainė, šviesai jautrus akies nervinis audinys. Tai sąlygoja blyksnius akyje, matome „žaibavimus ar žybsėjimus“.
Su amžiumi stiklakūnis atsidalina nuo tinklainės, ir taip atsiranda užpakalinė stiklakūnio atšoka. Maždaug 75 % vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių turi užpakalinę stiklakūnio atšoką.
Dauguma šviesos blyksnių ir juodulių, sukeliami stiklakūnio pakitimų ir tinklainės dirginimo, yra nepavojingi. Tačiau svarbu žinoti, jog šviesos blyksniai ir juoduliai taip gali būti regėjimui grėsmingos būklės simptomai. Rekomenduojama laiku kreiptis pas akių ligų gydytoją.
Simptomai, kurie mus įspėja
Pacientai pastebi be skausmo staiga atsiradusias gausias, plaukiojančias juodas dėmes, „siūlus“, regos lauke plinta šešėlis – „užuolaida, uždanga“, šviesos blykčiojimai – „žaibavimas“.
Visi šie nusiskundimai gali reikšti pirmuosius rimtos ligos simptomus.
Tinklainės atšoka – tai tinklainės atsisluoksniavimas nuo akies obuolio vidinio paviršiaus, nuo po ja esančio akies kraujagyslinio dangalo. Ši patologija gali pasitaikyti bet kuriam žmogui, bet yra dažnesnė trumparegiams, vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms, asmenims patyrusiems sunkią akies traumą, taip pat asmenims, kurių artimiems giminaičiams yra pasitaikiusi tinklainės atšoka.
Tinklainės atšokos gydymas yra chirurginis, ir kuo ankstyvesniame tinklainės atšokos susiformavimo etape operacija yra atliekama, tuo geresnės pooperacinės išeitys. Regėjimo išeitys po gydymo įvairios – nuo tokio, koks buvo prieš tinklainės atšoką, iki labai prasto. Tai priklauso nuo atšokos dydžio, ar buvo atšokusi centrinė dalis, kiek laiko nuo tinklainės atšokos iki operacijos praėjo.
Jei tinklainė yra tik įplyšusi, bet neatsisluoksniavusi, ji gali būti pritvirtinama lazerinės fotokoaguliacijos metodu: lazerio spinduliu prideginama aplink įplyšimo kraštus, ten vystosi uždegimas, formuojasi randas ir taip plyšimas sutvirtinamas. Kitas būdas pritvirtinti tik įplyšusią tinklainę yra kriokoaguliacija: specialiu zondu pro išorinį akies paviršių prišaldomi įplyšę tinklainės kraštai. Jei tinklainė yra atsisluoksniavusi, taikomas chirurginis gydymas: ekstrasklerinis plombavimas, pneumatinė retinopeksija arba vitrektomija.
Jeigu žmogus nemato, bet apsinešęs vaizdas praeina pamirksėjus, susilašinus drėkinamųjų akių lašų ar užsidėjus akinius, jaudintis neverta. Tačiau visais kitais atvejais būtina pasitikrinti akis. Jei pasitikrinus akis, po kurio laiko žaibavimas kartojasi, reikia vėl planuoti vizitą pas akių gydytoją.
Negrįžtamas centrinio regėjimo praradimas
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – dažniausia vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių negrįžtamai pablogėjusio regėjimo priežastis. Šios ligos metu yra pažeidžiama akies tinklainės geltonoji dėmė, kuri yra atsakinga už centrinį matymą. Beveik visada yra pažeidžiamos abi akys, tačiau pakenkimas abiejose akyse gali būti skirtingas.
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau įtakos jai turi keli rizikos veiksniai: amžius, paveldėjimas, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, neteisinga mityba, nutukimas, saulės spinduliai.
Skiriami du akies geltonosios dėmės degeneracijos tipai: „sausoji“ ir „šlapioji“.
Sausoji degeneracijos forma sudaro apie 90% makulos degeneracijos atvejų. Jai būdingas drūzų atsiradimas – geltoni apvalūs židinėliai akies tinklainės centrinėje dalyje bei pigmentacijos sutrikimai – hipopigmentacijos arba depigmentacijos plotai, kuriuose ryškiai matomos gyslainės kraujagyslės.
Esant šiai formai, ligos pradžioje ilgą laiką jokių simptomų nejaučiama. Iš pradžių geltonojoje dėmėje atsiranda drūzų (šviesiai gelsvų židinėlių tinklainėje), yra pažeidžiamas tinklainės pigmentinis epitelis, vyksta jo persiskirstymas. Vėlesnėje ligos stadijoje tinklainės pigmentinio epitelio ląstelės atrofuojasi, gali atsirasti geografinių atrofinių plotų. Tuomet palaipsniui blogėja centrinis matymas, pasidaro sunku skaityti, atskirti žmonių veidus. Specifinio gydymo, sergant sausąja degeneracijos forma, dar nėra. Ligos progresavimą gali pristabdyti antioksidantai: žalialapės daržovės; taip pat maisto papildai, turintys vitamino A, vitamino E, cinko ir liuteno, zeaksantino, polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių. Rekomenduojama nešioti saulės akinius, kurie apsaugo nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių.
Šlapioji forma yra daug sunkesnė ir daugeliu atvejų gali sukelti aklumą. Jos metu kraujagyslių pakitimai užpakalinėje akies dalyje sukelia skysčių arba kraujo sankaupą ir sutrikdo centrinį regėjimą, dėl to matymas silpsta greitai ir intensyviai.
Šiai degeneracijai būdingas paburkimas, atsiradęs dėl kraujagyslių pralaidumo centrinėje tinklainės dalyje. Ji dažniausiai prasideda kaip sausoji forma vyresniame kaip 50 metų amžiuje.
Įspėjimai apie ligos atsiradimą - jei atsirado matymo pakitimų centriniame regėjimo lauke (atsirado dėmė prieš akį ar vaizdo kreivumas), tapo sunkiau įžiūrėti spalvas ar smulkias detales.
Į vieną specifinį simptomą būtina ypač atkreipti dėmesį − tai linijų kraipymasis. Žmogus ima pastebėti, kad lig tol tiesios linijos pasidarė lenktos, kreivos ar laužytos formos. Tai geriausiai pastebima žiūrint į languotą popierių, vonios plytelių piešinį ir pan.
„Sausos „formos gydomo nėra. Kai kurios studijos parodė didelių dozių vitaminų - antioksidantų (C, A, E) bei tam tikrų mineralų (seleno, cinko) naudą siekiant išvengti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos bei lėtinti jos progresavimą. Pacientai reguliariai stebimi okulisto.
„Šlapia“ ligos forma gali būti gydoma keliais būdais: lazerine fotokoaguliacija, fotodinaminiu būdu (pacientui į kraują suleidžiama speciali medžiaga, kuri susikaupia naujadarinėse kraujagyslėse, o šios yra apšvitinamos diodiniu lazeriu, sukeliant jų trombozę bei atrofiją), suleidžiant antiangiogeninių vaistų į akies vidų.
Šios degeneracijos gydymo tikslas- sustabdyti ligos progresavimą. Patariama vartoti maisto papildus su liuteinu, zeaksantinu bei sveikai maitintis. Gydoma vaistais, stabdančiais naujadarinių kraujagyslių susidarymą.
Neužmirškite mylėti save ir rūpintis savo akimis. Šiuolaikinė medicina kasdien tobulėja, tad dar vakar atrodžiusios beviltiškos regėjimo problemos šiandien gali būti lengvai išsprendžamos.
Akių ligų gydytoja dr. Donata Montvilaitė
Asociatyvi pixabay.com nuotrauka