MČTAU Meninio ugdymo fakultetas sausio 30d. pakvietė universiteto klausytojus paminėti Vilniaus 700 metų jubiliejų. Šia proga auditoriją pradžiugino seniai laukta habilituota humanitarinių mokslų daktarė prof. Viktorija Daujotytė pranešimu „Maironis, Lietuva, Vilnius“, o fakulteto romantinio muzikavimo ansamblis „Romantikai“ ir skaitovų grupė atliko programą „Tau, Vilniau“ .
Programos atlikėjai su prof. V. Daujotyte.
Renginį pradėjusi MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė pasveikino gausiai susirinkusią bendruomenę garbingo sostinės jubiliejaus proga, pasidžiaugė, kad pradėtą šventę Lukiškių aikštėje tęsiame auditorijoje, ir pristatė viešnią.
Prof. V. Daujotytė pranešimo pradžioje pažymėjo, kad „Vilnius yra išskirtinis ne tik Europos, bet ir pasaulio miestas dėl ypatingų savo gimimo dokumentų, kurie yra susiję su didžiuoju kunigaikščiu Gediminu. Be galo svarbus yra tas mitinis Gedimino sapnas, iš kurio atsiranda miestas, sapnas, kuris ir šiandieną mūsų nėra apleidęs, nes sapnas tapo visuotine žinia - tekstu, kuris galėjo plisti...“
Lektorė pabrėžė, kad, jos nuomone, brangiausias ir patikimiausias dokumentas yra Gedimino laiškai, kurie „rašyti būtent kunigaikščio Gedimino iš konkrečios vietos, rašyti iš Vilniaus ir išlikę kaip autentiški tekstai".
Profesorė parodė atsineštus išsaugotus 1966 metais išleistus ,,Gedimino laiškus", kurie jai visada buvo kaip esminis Lietuvos istorijos argumentas, „kaip ypatinga mūsų istorijos šaknis, kurios niekada negalima pakeisti“.
Prof. V. Daujotytė pažymėjo, kad su Vilniaus miesto fenomenu yra glaudžiai susijusi ir lietuvių literatūra. Pradžioje Mikalojus Daukša, o vėliau ir kiti didieji Lietuvos rašytojai Vilnių juto kaip miestą, be kurio negalėjo išreikšti savasties.
Lektorė su Gedimino sapnu susiejo Simono Daukanto „žygį“ iš Žemaitijos į Vilniaus universitetą siekti žinių, pajuokaudama, kad „pirmąjį žemaičių plentą nutiesė Daukantas, dėliodamas savo pavargusias kojas“.
Toliau profesorė kalbėjo apie Maironio kūrybos reikšmę, sąsajas su Vilniumi ir didinga Lietuvos istorija: „Maironis, kaip romantikas, yra aukštosios Vilniaus poetikos kūrėjas".
Maironio eilės deklamuojamos, jo eilėraščių tekstais sukurta daug dainų, ir jo kūryba kaip didingas iškilus bokštas išliks visiems laikams.
Pranešėja teigė, kad Maironio programą perėmė ir jo įpareigojimus vykdė Justinas Marcinkevičius, kuris „puikiai suprato, kas yra svarbu tautai ir Lietuvai. Jo sukurta garsioji drama-poema „Katedra“ buvo pagrindinis Vilniaus minėjimo akcentas prieš 50 metų. Tai buvo dedikacija Vilniaus miesto 650 metinėms. Tai turi būti prisiminta ir švenčiant Vilniaus miesto 800 metų jubiliejų".
Profesorės Viktorijos Daujotytės paskaita buvo palydėta gausiais aplodismentais.
Renginį tęsė Meninio ugdymo fakulteto skaitovų grupė, vadovaujama Nijolės Gradauskienės, ir romantinio muzikavimo ansamblis „Romantikai“, vadovaujamas dekanės Izabelės Janinos Bražiūnienės.
Skambėjo istorinės dainos apie Vilnių „Į kovą, į kovą“, „Vilniaus miesto žali bromai“, „Vai ko nusižvengei“, „Per Vilniaus miestą“ ir populiarios „Prie pasakų miest“ (Paulius Širvys, Laimutis Vilkončius), „Vilniau, o Vilniau“(Vytautas Šiškauskas).
Programą paįvairino ir papuošė tarp dainų išraiškingai skaitomos įvairių autorių eilės apie Vilnių.
Auditorija audringais aplodismentais dėkojo atlikėjams, o pabaigoje dainą „Vilniau, o Vilniau" ir tradicinę fakulteto dainą „O gyvenimas eina“ visi atsistoję dainavo kartu.
Renginio dalyviai skirstėsi šventiškai nusiteikę su šypsenomis veiduose.
Išėjus iš auditorijos, Freskų salėje atlikėjus pasitiko MČTAU svečiai iš Panevėžio TAU.
Kolegoms panevėžiečiams padainavome „Vilniau, o Vilniau“. O kai akordeonistas Antanas Pociūnas užtraukė „Panevėžys – slaunus miestas, mūru mūravotas...“ Freskų salėje nuaidėjo bendras svečių ir mūsų dainuojamas priedainis „Tu Lietuva, tu mana, tu brangi Tėvyne...“
Alvydas Kazlauskas, romantinio muzikavimo ansamblio „Romantikai“ dalyvis
Prof. Viktorija Daujotytė.
Ansamblis "Romantikai".
Renginio žiūrovai.
Antano Pociūno ir Vytauto Vasiliausko nuotraukos