Vilniaus m. savivaldybės centrinėje bibliotekoje sausio 13-ąją skambėjo MČTAU Meninio ugdymo fakulteto skaitovų grupės išraiškingai skaitoma laisvės šauklio Maironio poezija ir romantinio muzikavimo ansamblio „Romantikai“ dainos poeto žodžiais. Paskaitą „Maironis – Atgimimo šauklys“ skaitė Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė.
Lietingą tamsų sausio 13-osios vakarą, penktadienį, dienos darbams pasibaigus, į Vilniaus m. savivaldybės centrinę biblioteką (Žirmūnų g., 6) skubėjo senjorai ir senjorės. Įprastą, galima sakyti, šventą skaityklų tylą pakeitė švelnus šurmulys. Susirinkusieji laukė kažko bibliotekai visiškai neįprasto ir netikėto.
MČTAU bendruomenei ir kitiems Vilniaus miesto gyventojams gerai žinomam profesoriui Antanui Kiveriui kilo mintis nutiesti tiltą tarp XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje vykusio nacionalinio judėjimo ir 1991 m. sausio 13-osios bei tai padaryti skaitant ir dainuojant garsiojo laisvės šauklio Maironio eiles. Ir dar viena puiki mintis atėjo profesoriui į galvą – užmegzti MČTAU ryšį su Vilniaus m. savivaldybės centrine biblioteka. Tai buvo tikrai geras sumanymas: knygos (o jų tikrieji namai – bibliotekos) ir dainos pagal knygose esančias eiles visada dera.
Bibliotekos skaityklos salėje susirinko Žirmūnų bendruomenė. Susitikime dalyvavo MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, fakultetų dekanai ir gausus MČTAU klausytojų būrys.
MČTAU Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė trumpa paskaita auditorijai priminė svarbiausius didžiojo laisvės šauklio gyvenimo etapus. Lektorės manymu, tik nuostabus Žemaitijos grožis – Dubysa, Venta, Šatrija, Betygaloje esantis šaltinėlis – galėjo išugdyti Poeto ir Istoriko meilę Tėvynei.
O studijos ir darbas Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur labai svarbų vaidmenį vaidino vidaus reikalų ministro skiriamas inspektorius, galėjo palaužti jautrią sielą (kaip yra atsitikę ne vienam kūrėjui).
Bet nepalaužė! Poetas drąsiai ir aštriai pasisakė prieš lenkų dvasininkų įtaką lietuviams katalikams, prieš okupantus vokiečius Pirmojo pasaulinio karo metais ir prieš okupantus lenkus, 1920 m. atplėšusius nuo Lietuvos Vilnių ir Vilniaus kraštą.
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, Steigiamajam Seimui įstatymiškai sukūrus nepriklausomos Lietuvos pamatus, dalis visuomenės pamatė, kad ne visos viltys pildosi. Lektorė pažymėjo Maironio eilėraštį „Mano moksladraugiams“, kurie „greit į žmones išėjo,
Žemės išmintį gilią suprato“.
Renginį tęsė MČTAU Meninio ugdymo fakulteto meniniai edukaciniai kolektyvai – skaitovų grupė ir romantinio muzikavimo ansamblis „Romantikai“, kurie skaitė ir dainavo Maironį.
Pilnutėlėje skaityklos salėje skambėjo išraiškingai skaitoma laisvės šauklio Maironio poezija: „Pavasaris“, „ Vakaro mintys“, „Ant Drūkšės ežero“, „Jaunos dienos“, „Užmigo žemė“, „Išnyksiu kaip dūmas“, „Nuo Birutės kalno“ ir labai prasmingos eilės „Nepriklausomybę atgavus“, taip aktualios mūsų tėvynei ir šiandien.
Tarp eilėraščių dainuotos dainos poeto žodžiais priminė mūsų tautos istoriją, žadino jausmus ir graudino. Ar galima ramiai klausyti, kai skamba „Už Raseinių ant Dubysos“, „Eina garsas Prūsų žemės“, „Kur lygūs laukai“, „Oi neverk, matušėle“. Kiekvienas lietuvis žino šias dainas, ir žiūrovai subtiliai pritarė ansambliui „Romantikai“.
Uždainavus J.Naujalio „Kur bėga Šešupė“, salė jau dainavo pilnu balsu, o dainą „Lietuva brangi“, kuri net sovietmečio laikais skambėjo kaip himnas, visi dainavo drauge atsistoję.
Salės languose uždegtos Atminimo žvakės Laisvės gynėjams, žuvusiems 1991 m. sausio 13-ąją, sujungė visus patriotizmo dvasia.
Meninio ugdymo fakulteto informacija
Antano Pociūno, Dalios Ražanienės, Martyno Vrubliausko nuotraukos