Neabejotinai visų lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai fizinis aktyvumas turi labai didelę reikšmę. Būdami fiziškai aktyvūs saugomės nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, vėžinių susirgimų, antsvorio, psichinės sveikatos, kaulų-raumenų sistemos ligų.
Žalą kartais gali būti sunku suvokti ir įvertinti, nes ji kaupiasi po truputį. Iš pradžių juntame tik nedidelius negalavimus, kurie kasdienybėje pernelyg netrukdo, tačiau ilgainiui stiprėja. Tam ir reikalingas fizinis aktyvumas: judėjimas, mankšta veikia kaip profilaktika, kad simptomai nestiprėtų arba jų išvis neatsirastų. Tačiau tam, kad jaustųsi fizinio aktyvumo nauda, nepakanka retkarčiais pasivaikščioti ar prisiminus kartą per mėnesį nueiti į sporto klubą. Tik nuolatinis ir ilgalaikis fizinis aktyvumas turi realų, jaučiamą teigiamą poveikį organizmui.
Vis daugiau laiko gyventojai praleidžia prie ekranų arba užsiimdami kita veikla sėdint. 2019 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (dabar – Higienos institutas) ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai atliko suaugusių ir vyresnių mūsų šalies gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo bei žinių ir nuomonės apie mitybą ir fizinį aktyvumą tyrimą. Šio tyrimo metu pasidomėjus, kiek laiko žmonės praleidžia sėdėdami, paaiškėjo, kad 6 val. ir daugiau sėdėdami praleidžia daugiau 18-34 ir 35-49 metų amžiaus gyventojai, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis. Tai yra darbingiausio amžiaus asmenys, kurie sėdėdami, dažnai prie ekranų, ir dirba, ir leidžia laisvalaikį. Vyresnio amžiaus gyventojai šešias ir daugiau valandų sėdėdami praleidžia rečiau, tačiau skirtumas nėra labai žymus. Vyresnė karta taip pat vis aktyviau naudojasi technologijomis, seka naujienas internete, be to, gausiau nei jaunimas žiūri televizorių, taip pat skaito knygas, mezga ar pan., tačiau visa tai veikia sėdėdami. Nustatyta, kad daugiausia žinių Lietuvos gyventojai turi apie fizinio aktyvumo poveikį organizmui: į klausimus apie reguliaraus fizinio aktyvumo poveikį žmogaus organizmui ir kaip organizmą veikia jėgos ugdymo treniruotės teisingai atsakė didžioji dauguma visų respondentų. Įvertinus, kiek išsamios yra žinios apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, pastebėta, kad net trečdalis visų respondentų neteisingai atsakė arba nežinojo, jog sirgdamas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (pvz., kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu ir kt.) žmogus gali užsiimti fiziškai aktyvia veikla tik pasitaręs su gydančiu gydytoju.
Žmogaus kūnas yra pritaikytas judėti. Mums netinka nei ilgai gulėti, nei sėdėti, nei stovėti. Ilgalaikės statinės kūno padėtys neigiamai veikia organizmą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus ilgai sėdi ar stovi, vieni kūno raumenys per daug įsitempia ir persitempia, tuo metu kiti per daug atsipalaiduoja. Statinės įtampos metu blogėja raumenų kraujotaka, gali atsirasti skausmas ir nuovargis, todėl taip pat labai svarbu pakeisti padėtį, pavyzdžiui, atsisėsti ir atsipalaiduoti, kai ilgai stovima, o kai ilgai sėdima, atlikti nedidelę mankštą, pavyzdžiui, tempimo pratimus ar bent pasivaikščioti. Labai ilgai būnant gulimoje padėtyje raumenys tiesiog gali pradėti nykti. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, taip ir kalbant apie fizinį aktyvumą, svarbu siekti balanso – jokie kraštutinumai nėra naudingi.
Žmogui rekomenduojama per dieną fiziškai aktyviam būti ne mažiau nei 30 min. Fiziškai aktyvūs galime būti laisvalaikiu, darbe, susisiekimo tikslais, namų ruošoje ir pan. Kiekvienoje iš šių sričių fizinis aktyvumas gali būti skirtingas, ir nebūtinai jis bus stiprinantis sveikatą. Sakykime, statybininkas dirba didelio intensyvumo reikalaujančiu fiziniu krūviu, bet tai tikrai jam neprideda sveikatos. Dirbant sode, namie taip pat galima pasiekti vidutinio ar didelio fizinio intensyvumo krūvį. Vis dėlto tokia veikla, kuriai būdingos ilgai trunkančios vienodos kūno padėtys ar dažnai bei ilgai besikartojantys vienodi judesiai, nebūtinai bus tinkama žmogaus sveikatai stiprinti. Tokios veiklos metu vieni organizmo audiniai, organai ar jų sistemos, pavyzdžiui, raumenys, raiščiai, sąnariai, gali būti apkraunami per daug, o kiti – per mažai. Taigi, kai kalbame apie per dieną rekomenduojamą 30 min. fizinio aktyvumo veiklą, turime omenyje, jog per šį laiką žmogus turėtų gauti tokį fizinį krūvį, kuris stiprintų ir būtų naudingas sveikatai.
Ramunė Miliauskė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos stiprinimo
skyriaus specialistė
Asociatyvi pixabay.com nuotrauka
