Svarbiausios žmogaus gyvybinės funkcijos - tai širdies darbas ir kvėpavimas. Šie organai dirba darniai vienas kitą palaikydami. Mirtis įvyksta tuomet, kai sustoja širdis arba užblokuojamas kvėpavimas. Tuo metu pagalba itin svarbi.
Ar žinote kaip elgtis, jei prieš akis nugriuvo žmogus. Ką daryti pribėgus prie gulinčiojo, kuris yra be sąmonės? Ar mokate elgtis su defibriliatoriumi, kuri galima rasti įvairiose viešose vietuose?
Automatinis išorinis defibriliatorius yra aparatas, gebantis atpažinti širdies ritmą ir nurodantis, kada reikia defibriliuoti. Tikimybė išgelbėti žmogų daug didesnė, jei aparatas prijungiamas pirmosiomis minutėmis sustojus širdžiai, kol dar neatvykę medikai. Todėl vis daugiau paprastų automatinių aparatų įrengiama viešosiose vietose: oro uostuose, traukinių bei autobusų stotyse, prekybos centruose ir kt.
Jei nežinote kur rasti debibriliatorių, apie tai Jus informuos GMP dispečeris, kai paskambinsite telefonu 112. Taip pat minėtą prietaisą galite surasti pagal nuorodą ir miesto žemėlapyje.
Neretai kyla klausimas ar kiekvienas galite radę defibriliatorių paimti ir neštis į jums būtiną vietą? Suprantama galit. Bet kuris visuomenės narys, neprašydamas niekieno leidimo, gali ir turi teisę atidaryti dėžę, kurioje yra defibriliatorius bei atnešti jį prie nesąmoningo ir nekvėpuojančio žmogaus.
Atsinešę prietaisą pirmiausia paspauskite įjungimo mygtuką, ir aparatas pradės kalbėti lietuviškai. Atidžiai klausykite iš defibriliatoriaus sklindančių nurodymų ir juos vykdykite. Jei mokate įjungti televizorių, mokėsite įjungti ir defibriliatorių!
Defibriliatorius galima atpažinti pagal tarptautinį ženklą. Gydytojai žino vietas, kur yra defibriliatoriai, todėl nuotoliniu būdu jie gali jus konsultuoti (skambinti tel. 113). – Kaip pradėti naudoti automatinį išorinį defibriliatorių? Defibriliatorių padedame prie nukentėjusiojo, paspaudžiame mygtuką ir klausome, ką jis sakys.
Pirmiausia balsas sako – iškvieskite medikus, vėliau – nuvilkite drabužius ir apnuoginkite nukentėjusiojo krūtinės ląstą. Prisiminkie, aparatas naudojamas tik ant nuogos krūtinės ląstos! Atidarę krepšelį, rasite du elektrodų lapelius, ant jų parodyta, kaip užklijuoti. Uždėjus elektrodų lapelius defibriliatorius iškart sureaguos, pasižymės, plaka širdis ar ne. Aparatas paprašys atsitraukti, kad patys nenukentėtumėte ir pasakys paspausti mygtuką. Atlikus šoką, defibriliatorius sako, kad reikia toliau gaivinti. Darome įpūtimus ir paspaudimus. Po dviejų minučių aparatas vėl pasakys atsitraukti, vėl nustatys širdies ritmą.
Automatinis išorinis defibriliatorius – tai kompiuterinis prietaisas, kuris analizuoja širdies ritmą, atpažįsta defibriliuojamą ritmą ir atlieka defibriliaciją. Kiekviena pavėluota defibriliacijos minutė 10 proc. sumažina išgyvenimo tikimybę.
Neatlikus defibriliacijos arba atlikus pavėluotai, išsenka širdies energijos atsargos ir sustoja širdies veikla. Tokia būklė vadinama asistolija. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, įvykus staigiai mirčiai viešoje vietoje, tikimybė išgelbėti žmogų žymiai padidėja, kai šalia yra automatinis išorinis defibriliatorius. Trys iš keturių žmonių gali būti išgelbėti, jei defibriliacija bus atlikta per pirmąsias keturias minutes. Bėgant laikui, ši tikimybė vis mažėja.
Defibriliatorius analizuoja širdies ritmą. Nelieskite ir niekam neleiskite liesti nukentėjusiojo. Vykdykite aparato perduodamas balso ar vizualines komandas. Paspauskite analizavimo mygtuką, jei to prašo aparatas (jeigu defibriliatoriaus aparatas automatinis, jis tai atlieka pats).
Jei aparatas praneša, kad defibriliuoti nereikia, gaivintojas tegu toliau atlieka krūtinkaulio paspaudimus ir oro įpūtimus. Kol atvyks medikai, defibriliatoriaus elektrodų nenuimkite.
Defibriliatorius CardiAid AID yra specialiai sukurtas taip, kad juo naudotis galėtų ir žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo. Mobilų prietaisą patogu naudoti visur, kad gyvybę gelbstinčią defibriliaciją būtų galima atlikti pirmosiomis - kritinėmis - minutėmis, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
CardiAid veikia automatiškai ir jį naudoti gali net asmuo neišklausęs pirmosios pagalbos kursų. Naudoti CardiAid yra visiškai saugu. Elektros šokas atliekamas tik tuomet, kai yra tikrai reikalingas.
Visiškai suprantama, kad dabar beveik visi sako mokantys suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ar gyventojai žino ir moka kaip elgtis nelaimingo atsitikimo, priepuolio ar staigios ligos atveju. Ką daryti lūžus kaulams, išnirus sąnariui, staiga praradus sąmonę ar sustojus kvėpavimui.
Ne mažiau svarbu mokėti suteikti pagalbą esant stipriam kraujavimui, įkandus gyvūnui arba užspringus greta esančiam žmogui, taip pat neretai pasitaikant situacija - gelbėti skendusį žmogų norit pašalinti vandenį iš plaučių. Juk nuo to, kaip greitai ir tinkamai bus suteikta pagalba, priklauso būsimo gydymo sėkmė ir net gyvybė!
Dažnai tam tikrą pagalbą sau gali suteikti ir pats nukentėjusysis, pavyzdžiui, aptvarko ir apriša žaizdą, apsinuodijęs išgeria daug vandens ir pašalina skrandžio turinį. Jei žmogus guli be sąmonės ir iškviesti medikai dar neatvyko, pirmąją pagalbą turi suteikti šalia esantys.
Būtent apie tokias netikėtas gyvenimo situacijas ir buvo kalbama paskaitoje – diskusijoje ,,Kai brangi kiekviena minutė“. Taip pat buvo priminta apie tai, kokių greitosios pagalbos priemonių reikia turėti namų vaistinėlėje – tai aktyvinta anglis, nitroglicerinas, kalio permanganatas, vandenilio peroksidas, tvarsčiai, termometras ir kt. Prisiminkite, kad visų vaistinėlėje esančių priemonių ir vaistų tinkamumo naudoti laikas yra ribotas! Rekomenduojama dažnai peržiūrėti turimų vaistų ir medicininių priemonių tinkamumo naudoti laiką, kuris visuomet nurodomas ant pakuotės.
Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvenseno fakulteto dekanė
Asociatyvi pixabay.com nuotrauka