Psichologijos fakultete šiais mokslo metais didžiausias dėmesys skiriamas asmenybės psichologijai, emocinės sveikatos stiprinimui, psichikos sveikatos raštingumo mokymams. Paskaitas skaito ir praktinius užsiėmimus veda žinomi šalies psichologai, surengti individualūs pokalbiai su ICU sertifikuota asmeninio ugdymo – koučingo specialiste, individualiosios psichologijos praktike Gintare Jakuboniene.
Psichologė Gintarė Jakubėnienė ir MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė.
Asmenybės psichologija
Poros pastarųjų metų įvykiai – Covid-19 pandemija, priverstinis užsidarymas namuose, karas Ukrainoje paveikė visų žmonių, ypač vyresnio amžiaus, psichinę sveikatą. Šiai problemai įveikti vien paskaitų apie socialinius santykius, apie savęs ir pasaulio suvokimą neužtenka. Reikia konkrečios pagalbos konkrečiam žmogui. Šį rudenį Psichologijos fakultetas tokią pagalbą ir pradėjo teikti, kviesdamas ne tik skaityti paskaitų žinomus psichologus, bet ir rengdamas praktinius užsiėmimus, individualias konsultacijas.
„Šiuo metu, kai aplink tiek neramumų, įvairių dirgiklių, esame sunerimę. Psichologijos fakultete pagalvojome, kad psichologijos mokslas apima įvairias žmogaus psichinio gyvenimo sritis ir skirstomas į atskiras šakas. Tad tokiu sunkiu gyvenimo metu pasirinkome vieną aspektą – asmenybės psichologiją. Ši psichologija tiria žmogaus elgseną, supratimą bei asmenybės skirtumus“, – pasakoja dekanė Danguolė Kasperavičienė.
Psichologė Mirolanda Trakumaitė visą šį rudens semestrą skaitė paskaitas ir vedė praktikos užsiėmimus: Savojo Aš samprata: kas aš esu. Kaip mes suvokiame ir pažįstame save. Kaip išmokti vertinti save adekvačiai. Kaip pažinti ir valdyti savas emocijas. Į paskaitas rinkosi viso MČTAU klausytojai.
Psichikos sveikatos raštingumas
Praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašytas Sveikatos apsaugos ir dar trijų ministerijų, nevyriausybinių organizacijų ir Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos susitarimas „Dėl visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo ir raštingumo psichikos sveikatos srityje didinimo“. Susitarime numatyta daug svarbių priemonių psichikos sveikatai stiprinti. Pagalbą šioje srityje pasiūlė Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, pakvietęs MČTAU senjorus į psichikos sveikatos raštingumo mokymus. Mokymuose senjorai įgys žinių apie psichikos sveikatos sunkumus ir jų atpažinimą, apie psichikos pokyčius ir iššūkius senstant, apie stigmą, kuri tebevyrauja kalbant apie psichikos sveikatą, nagrinėsime mitus ir faktus, emocijų atpažinimo ir valdymo technikas, lavinsime įgūdžius, kaip suteikti pagalbos sau bei kitam.
Gruodžio mėnesį kartu su lektore psichologe Luiza Janiškaite bus dirbama grupėse ir individualiai, išbandysime streso įveikos metodus.
Individualūs pokalbiai – konkreti psichologinė pagalba
Fakultetui talkinusi psichologė Gintarė Jakubonienė atkreipė dėmesį, kad trumpėjančios dienos, dargana, kasdienės problemos ir jų keliama įtampa veikia mūsų psicho-emocinę gerovę. Kyla emocinė sumaištis, staigi nuotaikų kaita. Stresas, nerimas sukelia visą spektrą minčių, jausmų, išgyvenimų, kurie paveikia mūsų emocinę ir fizinę sveikatą. Labai svarbu gebėti susitvarkyti su gyvenime kilusiais iššūkiais, pasirenkant tinkamus mums sprendimus.
Seniai žinoma, kad geriausias vaistas nuo įvairių stresą keliančių išgyvenimų yra atviras nuoširdus pokalbis, kuriame galima atvirai ir saugiai išjausti emocijas, papasakoti apie mums rūpimas problemas ar ieškoti kelių jas išspręsti. Visuomenė ir psichologinės sveikatos specialistai vis labiau pripažįsta ir vertina profesionalios emocinės paramos naudą.
MČTAU kartu su VšĮ Gyvenimo praktikos centras šį rudenį padovanojo universiteto klausytojams unikalią galimybę emocinei sveikatai stiprinti – individualius pokalbius su ICU sertifikuota asmeninio ugdymo–koučingo specialiste, individualiosios psichologijos praktike Gintare Jakuboniene. Psichologė antradieniais savanoriavo ir asmeniškai konsultavo panorusius bendrauti visų fakultetų klausytojus.
Užsiėmimai pradėti 2022 m. spalio 1 d. ir truks iki gruodžio mėn. Per kelis mėnesius buvo pravesti 32 individualūs pokalbiai. Koučingo specialistė Gintarė Jakubonienė atkreipė dėmesį, kad lietuvių tautos istorinis kelias, patirtos represijos, ilgas okupacijos laikotarpis sąlygojo pakankamai uždarą tautos būdą. Dauguma vyresnės kartos žmonių yra nelinkę reikšti emocijų, vengia apie tai kalbėtis. Asmenines problemas žmonės dažnai užgniaužia, jie nelinkę aptarinėti jų net su artimaisiais. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad pas specialistą eina tik silpni žmonės, nes stiprūs geba patys susitvarkyti su savo problemomis. Tačiau Gintarė Jakubonienė pabrėžia, kad tai klaidingas įsitikinimas. Yra priešingai. Tik stiprūs žmonės pripažįsta turintys problemų, jie nenori gyventi įstrigę jose, ieško išeičių ar sprendimų ir randa vidinės stiprybės sunkumams įveikti.
Gintarė džiaugiasi, kad MČTAU senjorai, su kuriais buvo vedami pokalbiai, yra neabejingi savo emocinei savijautai. Šie žmonės išsilavinę, aktyvūs, žingeidūs gyvenimui, supranta, kad spręsti emocines problemas pasitelkiant specialistą, yra tinkamas kelias, nes emocinis palaikymas, specialisto nešališkumas, supratingumas, pokalbio konfidencialumas leidžia asmeniui pasijusti saugiai ir ramiai, į situaciją pažvelgti plačiau, iš kelių perspektyvų, pačiam apgalvoti ir rasti jam tinkamus problemų sprendimo būdus.
Dirbant kartu su specialistu ateina supratimas, kad gauti emocinę paramą, palaikymą ne tik galima, bet ir būtina. Ugdydami sąmoningumą žmonės atsiveria gyvenimo pilnatvei, lengviau išgyvena sunkumus ir netektis, neleidžia sau palūžti. Jie išmoksta išsivaduoti iš sunkių minčių, neskęsti apmąstymuose, įgyja vidinės stiprybės, tampa psichologiškai tvirtesni. Visa tai sumažina depresijos riziką, neabejotinai teigiamai veikia ir fizinę sveikatą, leidžia mėgautis gyvenimu.
Psichologijos fakulteto informacija ir nuotraukos
Tribūnoje – psichologė Mirolanda Trakumaitė.
Paskaitos metu.
