Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU), Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras ir Radiacinės saugos centras spalio 11 d. Vilniaus kolegijos Aktų salėje universiteto ir miesto bendruomenei organizavo konferenciją „Sveika aplinka – sveikas žmogus“.

22 10 18 konf 1SV

Konferencija prasidėjo nuotaikingu Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos moksleivių pasirodymu. Pradinukai smagiai pašoko keletą šokių: „Pavasaris“ pagal Vivaldi muziką, lietuvių liaudies šokį „Kalvelis“, „Rokenrolą“ pagal Elviso Presley muziką ir kt.

Aktyvius universiteto bendruomenės narius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė. Į susirinkusius konferencijos dalyvius kreipėsi MČTAU rektorė Zita Žebrauskienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė kalbėjo apie aplinkos įtaką žmogaus sveikatai. Kalbėjusioji pažymėjo, kad aplinka žmogaus gyvenime turi didelę įtaką jo sveikatai. Žmogus ir jį veikiantys fizikiniai, biologiniai, cheminiai aplinkos veiksniai, įskaitant namų ir darbo aplinką, regioniniu, nacionaliniu ir globaliniu mastu, yra vientisa sistema, nuo kurios priklauso ir aplinkos sveikata. Pagrindiniai reikalavimai sveikai aplinkai yra švarus oras; saugus ir pakankamas kiekis vandens; saugus ir sveikas maistas; saugi ir taiki pastogė bei stabili globalinė ekosistema.

Tai įgyvendinant mažėja sergamumas ir mirštamumas ne tik nuo užkrečiamųjų, bet ir nuo neinfekcinių ligų, kurių atsiradimui gali turėti įtakos įvairūs nepalankūs aplinkos veiksniai. Mažėjant sergamumui, gerėja gyvenimo kokybė, ilgėja gyvenimo trukmė.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro vadovas Romualdas Sabaliauskas priminė klimato kaitos poveikį žmogaus sveikatai. Europos Sąjungos gyventojų sveikatą ypač neigiamai veikia klimato kaita – karščio bangos, potvyniai ir užkrato pernešėjų platinamų ligų plitimo pokyčiai. Žmonių gerovei gali kenkti ir biologinės įvairovės nykimas, dirvožemio būklės blogėjimas, nes kyla grėsmė ekosistemų nykimui, pvz., prieigai prie gėlo vandens ir maistinių kultūrų auginimui.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro vyr. specialistė Jolanta Rybalko, kalbėdama apie būsto reikalavimus, priminė, koks turi būti mikroklimatas, kokį pavojų sukelia pelėsio susidarymas ir kas turi įtakos jo formavimuisi.

Šiuo metų laiku, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, būtina juose užtikrinti tinkamą oro kokybę. Vienas iš saugaus būsto reikalavimų gali būti dėl įvairių priežasčių atsirandanti drėgmė patalpose, kuri prasideda esant pernelyg dideliam patalpos sandarumui. Taip pat padidėjusia drėgme patalpoje gali skųstis tie gyventojai, kurių būstas įrengtas neseniai, nes dauguma statybinių medžiagų yra pagamintos vandens pagrindu. Drėgmės lygis pakyla namuose, dėl nepakankamo šildymo, nukritus oro temperatūrai žemiau 18 laipsnių. Įrodyta, kai oras namuose pernelyg drėgnas atsiranda pelėsis. Tai labai pavojinga ir rimta situacija. Specialistė J. Rybalko išsamiai paaiškino, kaip išsaugoti normalų ir sveiką namų mikroklimatą.

Taip pat kalbėjusioji priminė, kaip saugotis nuo griuvimų namų aplinkoje.

Pirmąją konferencijos dalį studentai baigė bendra nuotrauka ir pasigardžiuodami gėrė kavą ir arbatą.

Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas labai plačiai, aiškiai ir įtikinamai išdėstė svarbiausias nuostatas, kaip saugotis nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos. Kalbėjusysis pabrėžė, kad Europos šalyse ir Lietuvoje atliekami aplinkos dozės galios matavimai, ir mes kiekvienas galime juos matyti interneto puslapiuose. Radiacinės saugos centras nuolat stebi stočių duomenis ir juos atnaujina. Taigi, jei įvyktų avarija ir į aplinką pasklistų radioaktyviųjų medžiagų, Lietuvos gyventojai nedelsiant apie tai būtų informuojami ir aiškinama, ką daryti toliau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pristatė oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Skyriaus vedėja akcentavo, kad padidėjusi oro tarša yra didžiausia Europoje aplinkos grėsmė sveikatai, sukelianti širdies ligas, insultą, plaučių veiklos sutrikimus ir net plaučių vėžį. Manoma, kad kasmet dėl oro taršos Europos Sąjungoje įvyksta daugiau kaip 400 000 per ankstyvos mirties atvejų. Transporto priemonių ir pramonės keliamas triukšmas didina žmonių susierzinimą, sukelia miego sutrikimus ir padidina grėsmę susirgti hipertenzija bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Kasdieniame gyvenime – per užterštą orą ir vandenį, vartojimo produktus ir maistą – žmones taip pat veikia įvairios cheminės medžiagos. Kai kurios jų pasižymi savybėmis, dėl kurių išlieka aplinkoje ir bioakumuliuojasi maisto grandinėje. Tai reiškia, kad sumažėjusios taršos poveikį pajusime daug vėliau. Be to, įvertinus šiandien naudojamų cheminių medžiagų kiekį ir spektrą bei nuolatinį chemijos produktų gamybos augimą, galima manyti, kad poveikis žmonėms ir aplinkai toliau didės.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Natalja Šliachtič supažindino su vandens kokybės reikalavimais, pasakojo kuo žmogaus organizmui naudingas vanduo. Vanduo sudaro apie 60 proc. žmogaus kūno. Nuo jo priklauso ne tik žmogaus sveikata, odos būklė, gera savijauta, bet ir kraujo spaudimas, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. 70 proc. žmogaus smegenų sudaro vanduo. Žmogus beveik mėnesį gali gyventi be maisto, bet tik savaitę be vandens. Kiekvieną dieną žmogaus organizmas su prakaitu netenka maždaug dviejų litrų vandens. Šiek tiek daugiau nei stiklinę vandens prarandame tiesiog kvėpuodami. Vanduo reguliuoja žmogaus kūno temperatūrą, perneša maisto medžiagas ir deguonį į ląsteles.

Konferencijos metu klausytojai pateikė ne vieną klausimą lektoriams ir jiems buvo išsamiai paaiškinta situacija. Daugiau nei šimtas studentų, dalyvavusių renginyje, išsiskirstė praturtėję naujomis žiniomis apie sveikatą ir kaip ją tausoti vyresniame amžiuje.

Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

22 10 18 konf 2SV

22 10 18 konf 3SV

22 10 18 konf 4SV

22 10 18 konf 5SV

22 10 18 konf 6SV

Sigitos Eimutienės nuotraukos



Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT83 7290 0990 1557 6176

Žemėlapis