Reportažas

Tarptautinis šokių festivalis "Senjorų šokių pynė 2022" subūrė 260 šokėjų iš 18-os kolektyvų, žiūrovus džiugino 37 klasikiniai, tautiniai, etnografiniai, pramoginiai, linijiniai, sportiniai šokiai. Kolektyvai žavėjo išradinga scenine apranga, geromis emocijomis ir teigiama nuotaika, tuo užkrėsdami ir renginio publiką.

Rugsėjo 24 d. Vilniaus kolegijos Aktų salėje įvyko ketvirtasis tarptautinis šokių festivalis „Senjorų šokių pynė 2022“. Renginio organizatorius – Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Jau antrą kartą festivalio globėja sutiko būti Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Festivalį režisavo Medardo Čoboto TAU Šokių studijos vadovė Valerija Stričkienė, didžėjavo Informacinių technologijų fakulteto dekanas Ovidijus Gabrėnas. Renginį vedė aktorė Agnė Levickaitė.

Tarptautiniame festivalyje dalyvavo senjorų šokių kolektyvas iš kaimyninės Latvijos ir 17 šalies Trečiojo amžiaus universitetų šokių kolektyvų. Savo šokėjus į jau tradiciniu tapusį šokių festivalį atvežė Klaipėdos m., Kretingos, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Panevėžio, Plungės, Raseinių, Rietavo, Senojo Kėdainių, Skuodo, Tauragės, Ukmergės (2 kolektyvai), Medardo Čoboto TAU (3 kolektyvai) ir Druskininkų miesto „Bočių“ bendrijos linijinių šokių kolektyvas „Rudenėlis“.

„Senjorų šokių pynė 2022“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamo projekto „Senjore, būk pilietiškas! Nustok dejuoti, pradėk veikti!“ viena iš kultūros programos dalių.

Tarptautinį šokių festivalį iškilminga Lotynų Amerikos šokių siuita pagal legendinio ABBA ketvertuko muziką atidarė renginio organizatoriai – Medardo Čoboto TAU Šokių studijos kolektyvo „Nonna Dance“ šokėjos, sulaukusios dalyvių ir svečių audringų plojimų.

Nacionalinės trečiojo amžiaus universiteto asociacijos (NTAUA) prezidentė, Medardo Čoboto TAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, skelbdama „Senjorų šokių pynė 2022“ atidarymą, pasveikino visas ir visus, atvykusius iš tolimiausių Lietuvos kampelių, padėkojo Latvijos senjorams. Pasidžiaugė visus metus lauktu susibūrimu, bendrų tikslų siekiu, stiprinant žmonių dvasios stiprybę ir neišmatuojamas jų galimybes: „Šokim, linksminkimės – mes esame jėga! Mūsų senjorų šypsenos išsklaidys visus debesis!“

Festivalio organizatoriai – Medardo Čoboto TAU Šokių studija – pristatė tris kolektyvus. Tai veikliausias ir daugiausiai koncertuojantis meno kolektyvas universitete. Visiems kolektyvams vadovauja šio renginio režisierė Valerija Stričkienė.

Kolektyvas susibūrė 2015 metais. Pirmas viešas Šokių grupės pasirodymas įvyko 2016 m. vasario 20 d. Respublikiniame pastatyminių šokių kompozicijų konkurse „Šypsenų vaivorykštė – 2016“. Kaip garbės svečio, jauno kolektyvo pirmieji žingsniai buvo įvertinti „Drąsiausio kolektyvo“ nominacija ir prizu – taure.

Šokių grupės pagrindu 2017 m. rudenį įkurta Šokių studija. Jos sudėtyje yra 3 šokių grupės: koncertinė „Nonna Dance” (Šokanti senelė), „Bruknės“ ir „Pradinukės“.

Nuo pirmųjų metų kolektyvas „Nonna Dance" dalyvauja įvairiuose festivaliuose-konkursuose. Ne kartą yra tapęs tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatais. Kolektyvas yra šokęs ne tik Lietuvoje, bet ir Maltoje, Suvalkuose, Jūrmaloje, Gardine. Šokėjų siekis – džiaugtis gyvenimu, lavinti kūną ir protą, skleisti gerą nuotaiką, įgyvendinti savo jaunystės svajones ir būti jaunatviškomis.

Šokių grupė „Nonna Dance“, atstovaudama ir populiarindama Medardo Čoboto TAU, demonstruoja aukštą sceninę kultūrą, eleganciją ir susiklausymą. Žiūrovai visada šiltai priima kolektyvo pasirodymus. Šį kartą „Nonna Dance" atliko savo vizitinę kortelę – energingą, kupiną vidinio susikaupimo šokį Tango ir svajingą bei užburiantį Lėtą valsą.

Medardo Čoboto TAU Šokių studijos grupės „Bruknės“ šokėjos, vakarodamos Nidoje, suprato, kad jas vienija linksmas ir kiek ironiškas požiūris į senjorų šokius. Tai jas prikelia rytais ir atveda į repeticijas. Kodėl jos pasivadino „Bruknėmis?“. Legendoje apie bruknę pasakojama apie kregždutę, snapelyje žmogui nešusią kelis nemirtingumo skysčio lašus, bet piktai vapsvai įgėlus, išliejusią tuos brangius gyvybės lašus ant bruknės ir pušies. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą vasarą. O minkštutėliuose miško samanų pataluose išsibarsčiusių sodriai raudonos spalvos bruknių karoliukai magiškai traukia kiekvieną, džiugina akį bei gomurį, sukelia geras emocijas, persiduoda į žmogaus jausmus, teikia energijos. Tad „Bruknės“, pasipuošusios „bruknių“ karoliais, pakvietė pasinerti į svajingą, puikios nuotaikos bei teigiamų emocijų jūrą Kvikstepo ir uždegančio Čia čia čia ritmu.

Medardo Čoboto TAU Šokių studijos naujos šokėjos į studijos būrį įsijungė vos prieš metus, todėl ir pasivadino „Pradinukės“. Daugelis jų, nesenai pradėjusios lankyti universitetą, su malonumu renkasi į užsiėmimus, įsiklauso į kiekvieną vadovės pastabą, yra nedidelis, bet draugiškas kolektyvas, atsiduodantis šokiui visa širdimi. „Turbūt nešoktume, jeigu šokis neteiktų džiaugsmo. Šokis – tai poema, o kiekvienas jo judesys – žodis“, – sako naujokės. Visus įspūdžius, nuotaikas bei jausmus „Pradinukės“ sušoko Lėtame valse ir Senelė mūsų jauna pagal Stasio Povilaičio muziką.

Festivalyje "Senjorų šokių pynė 2022 buvo ir viešnių iš užsienio. Tai Latvijos Kraslavos senjorų mokyklos europinių šokių grupė „Mežrozīte“ (vadovė Aloida Andžane). Moterų šokių kolektyvas „Mežrozīte“ buvo suburtas 2006 metais Kraslavos kultūros namuose. Jos repertuare 57 šokiai – latvių, latgalių, žydų, prancūzų, anglų, airių, škotų. Dauguma šokių kolektyvo narių yra nuolatiniai Senjorų mokyklos paskaitų klausytojai. Baltomis skrybėlaitėmis ir pirštinėmis pasipuošusios latvės sušoko Tango ir Sirtakį.

Iš viso šis gražus ir prasmingas renginys subūrė 260 šokėjų iš 18-os kolektyvų, žiūrovus džiugino 37 klasikiniai, tautiniai, etnografiniai, pramoginiai, linijiniai, sportiniai šokiai. Visi kolektyvai žavėjo išradinga scenine apranga, o šokis vijo šokį. Renginio pabaigoje į sceną pakviestų kolektyvų vadovų ir atstovų veiduose švietė ir šiluma, ir švelni šypsena, ir euforija, ir žavesys, tai atsispindėjo ir žiūrovų ovacijose. Ir niekur nebus taip puiku, kaip čia, bendraminčių būryje.

NTAUA ir MČTAU informacija

Rasos Pakalkienės nuotraukos

Plačiau čia.