Reportažas

Vasara įsibėgėjo ir dar viena pažintinė kelionė subūrė atostogaujančius Turizmo fakulteto (ir ne tik) klausytojus. Šį kartą maršrutas driekėsi Istoriniu Hanzos keliu Šiaurės Lenkijoje. Kelionė vyko antroje liepos pusėje.

Fromborko katedra.

Kelionės pradžia - Fromborkas, garsėjantis įspūdinga XIV a. gotikine katedra su labai puošniais vargonais, gotikiniais altoriais ir besididžiuojantis tuo, jog čia 1510-1547 metais gyveno ir tyrinėjimus atliko astronomas, matematikas, ekonomistas, medikas, diplomatas Mikalojus Kopernikas. Genealusis mokslininkas nebuvo bažnyčios pripažintas, jam grėsė eretiko likimas. Knygoje, dedikuotoje popiežiui, „Apie dangaus sferų sukimąsi“ detaliai aprašė savo teoriją, kad Žemė per parą apsisuka apie savo ašį, o per metus apsisuka aplink Saulę. Jis paneigė buvusią Ptolemėjaus teoriją, kad Žemė yra Visatos centras. 2005 metais katedros rūsyje buvo surasti palaikai, identifikuoti ir 2010 metais iškilmingai perlaidoti. Aplankėme Branevą – vieną iš seniausių Lenkijos miestų, kuriame didelį įspūdį paliko įvažiuojamasis pilies bokštas.

Mažiausiai tikėjomės, kad Elbiongas bus toks gražus. Jau nuo XIII a. priklausęs Hanzos sąjungai, kadaise buvo svarbus uostas. Puikiai atstatytas karo metu sugriautas senamiestis, traukianti akį šv. Mikalojaus katedra, Turgaus vartai. Tačiau visai nesitikėjome, kad pamatysime tikrą inžinerinį stebuklą – XIX a. suprojektuotą, apie 80 kilometrų nusidriekusį kanalų ir užtvankų tinklą nuo Elbiongo iki Ostrudos, kuris jungė Baltijos jūrą per Varmijos ežerus su kitais miestais. Ežerai yra aukščiau negu Baltijos jūra, todėl dalį kanalo sudaro bėgiai, kuriais būdavo pakeliami laivai. Laivu įveikėme apie 100 m paaukštėjimą ir sudėtingų konstrukcijų dėka dalį kelio riedėjome bėgiais. Garsiajame Sopote pasivaikščiojome ilgiausiu Europoje mediniu molu, apžiūrėjome modernų „kreivąjį namą“, fotografavomės prie prabangaus viešbučio „Sofitel Grand“, kuriame buvo apsistojusi Anglijos karalienė.

Ilgesnę laiko dalį skyrėme Gdanskui – vienam gražiausių pietinės Baltijos uostamiesčių. Žavėjo ir akį traukė viskas: spalvingi Hanzos pirklių pastatai, akmenimis grįstos gatvelės, karališkasis kelias – Ilgojo turgaus gatvė, miesto vartai ir Rotušė, senojo uosto krantinė ir pirklių sandėliai su keltuvais prekėms užkelti, čia įsikūrusiomis kavinėmis ir restoranais. Nuostabi šv. Mergelės Marijos bazilika. Tai didžiausia Europoje raudonų plytų bažnyčia su 82 metrų aukščio bokštu ir milžinišku mediniu astronominiu laikrodžiu, kuris rodo laiką, datą, mėnulio fazę, zodiako ženklus ir šventųjų kalendorių.

Sopote.

Grįžome šiek tiek pavargę, bet pilni įspūdžių ir gerų emocijų. Taigi kelionę, viešbutį, vadovę Audronę ir orą vertinu puikiai. Tačiau labiausiai mane džiugino mūsų keliautojai – draugiški, paslaugūs, supratingi ir linksmi. Nemačiau nė vieno nepatenkinto veido, negirdėjau nė vieno priekaištaujančio balso. O pabaigai replika: bepigu buvo prodekanei Albinai mus „ganyti“, kai buvome tokie...

Joalita Katinienė, grupė „Vėtrungė“

Albinos Varanauskienės ir Audronės Kivarienės nuotraukos