Literatūros fakulteto rašytojai Nijolė Riaubaitė ir Leopoldas Stanevičius savo kūrybos kraitę ir MČTAU svetainės Senjoro užrašus papildė naujais kūriniais.
Nijolė Riaubaitė, kuri jaunystėje studijavo Odesos Hidrometeorologijos institute, Senjoro užrašuose dalijasi prisiminimais apie Odesą, miestą, šiomis dienomis atsidūrusį karo zonoje.
Nijolė prisimena alkanus studijų metus, sunkius, bet įdomius mokslus, įdomias praktikas, išradingas bendrakurses. „Dėl matematikos problemų neturėjau. Sunkiau įveikiami buvo tokie mokslai kaip teorinė mechanika, hidrodinamika, kur beveik vien formulės. Čia pravertė išlavinta atmintis, kai mokiausi mintinai rusų gramatikos, bei polinkis tiksliesiems mokslams <...> Tačiau sunkiausi dalykai: komunistų partijos istorija bei dialektinis ir istorinis materializmas. Atrodo, galiu išmokti bet kokį dalyką, bet marksistinė-lenininė ideologija – neįkandama. Šių „mokslų“ visiškai nesuvokiau, be to, nemėgau daug kalbėti“, – prisiminimais apie studijų metus Odesoje dalijasi N. Riaubaitė.
Įkvėpta Literatūros fakulteto dekano Jono Kirtiklio straipsnio Senjoro užrašuose apie dienoraščio rašymą, N. Riaubaitė teigia, kad straipsnis privertė susimąstyti, atsigręžti į save, užduoti sau panašius klausimus ir pasidalinti mintimis bei patirtimi apie savo prirašytus net 38 storus dienoraščio sąsiuvinius. „Mintys apie dienoraščio rašymą“ – Senjoro užrašuose.
Leopoldas Stanevičius savo kūrinyje „Tėviškės peizažas“ su nostalgija piešia jautrius, atmintin įstrigusius vaizdus iš vaikystės: „... Ak, ir kas man pasaulis platusis?! Kas man tie Europos keliai ir paplentės?! Man užteko ir kaimo linksmuolio, savo kelelio, ant kurio krito Saulės rankų šviesa, kurioje brendo duonutė, žydėjo gėlytės ir mezgėsi, noko tėvo sodo rausvi obuoliai. Ak, ir gražios vasaros, rudenys buvo!“
Literatūros fakulteto informacija
Asociatyvi pixabay.com nuotrauka
