Asmenybės
Negalime atsidžiaugti puikiai įrengtomis mūsų universiteto patalpomis. Kas labai daug padarė, kad atsirastų tas grožis ir patogumas? Galime atsakyti, kaip gudrusis Batuotas katinas į klausimą, kieno valdos: kas taip skoningai sukabino paveikslus – Aleksandras, kas sukūrė vietą garbės raštams – Aleksandras, kas auditorijoje pašalino nereikalingus metalinius laikiklius – Aleksandras. O kas Aleksandrą atvedė į MČTAU? Honorata. Honorata ir Aleksandras Vilks – pas mus labai matoma sutuoktinių pora.
Pristatydama žiūrovams Vilniaus universiteto ekonomikos studijas baigusios Honoratos Vilks dailės darbų parodą MČTAU Tautodailės fakulteto garbės dekanė Irena Jonkuvienė rašė: „2017 m. atsirado galimybė J. Vienažinskio dailės mokykloje lankyti tapybos užsiėmimus, ir čia Honoratai atsivėrė lyg trečioji akis – ji visa širdimi pasinėrė į tapybos meną.“ Kiekvieną kartą žvelgdami į Honoratos paveikslus, pajuntame Tėvynės grožį: greitą pavasario atėjimą pranašaujantys paukščiai, banguojanti Baltijos jūra, kopos – ir paslaptingas katinas.
Naujausia Honoratos dailės kūrinių paroda „Mano svajonės“ buvo atidaryta Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Gerosios Vilties filiale Savanorių pr. 59.
Dviem valstybinėmis premijomis įvertintas Aleksandras Vilks, vos 25 metų amžiaus sulaukęs, tapo didžiulio projektuotojų kolektyvo vadovu, 36 metus praleido prie braižymo lentos, projektavo įvairiausias gamyboje reikalingas stakles. Sukaupęs didelę kūrybos ir gyvenimo patirtį, Aleksandras susimąstė, kodėl yra papuošalų iš įvairiausių medžiagų, bet nėra medinių. Reikia, kad būtų. Jis sukonstravo ir pagamino medžio tekinimo stakles. Dabar ne viena moteris ir ne vienas vyriškis puošiasi Aleksandro sukurtomis „varlytėmis“ ir nuostabiais žiedais. Ne vienoje parodoje stebėjomės Aleksandro kūrinių įvairove.
Didžiuojamės Honorata ir Aleksandru, linkime jiems kuo didesnės kūrybinės sėkmės ir laukiame naujų parodų.
Vida Kniūraitė, Istorijos fakulteto dekanė
Honoratos Vilks asmeninio archyvo nuotraukos
