Viešnagė
Mokslo metų užbaigimo proga Psichologijos fakulteto ir saviugdos klubo „Mes“ nariai nutarė aplankyti Šiaulių kraštą. Taigi, anksti rytą išvykome Kuršėnų link.
Kuršėnai įsikūrę abipus Ventos upės, mieste gyvena apie 11 tūks. gyventojų. Vietovė nuo seno garsėja kaip keramikos dirbinių kraštas, o miesto herbe pavaizduotas ąsotis. Net septyni Lietuvos puodžių karaliai susiję su Kuršėnais. Vienas iš jų – Algimantas Tamašauskas – mokė mus lipdyti iš molio. Visi gavome po molio gabalą ir užduotį - nulipdyti dubenėlį. Čia buvo ir juoko, ir nerimo, visi stengėsi savo gaminius padaryti kuo dailesnius, papuošti įvairiomis detalėmis. Vieni pasižymėjo kruopštumu, kiti išradingumu, bet laikas neprailgo ir visi buvo patenkinti.
Iš dvaro oficinos, kur įsikūręs etninės kultūros ir tradicinių amatų centras ir kur vyko molio edukacija, persikėlėme į dvaro rūmus. Tai vieninteliai išlikę rūmai Lietuvoje, kuriuos nuo 1621 m. iki Antrojo pasaulinio karo leno teise (t. y. kol yra vyriškos giminės paveldėtojų) valdė Gruževskių giminė. Dabartinis pastatas pastatytas 1812 m., o 2021 m. renovuotas ir atvertas visuomenei. Tai mediniai rūmai, kuriuose išlikusios unikalios lubos, laiptai, lauko durys. Visus nustebino tai, kad restauracijos metu nustatyta, jog rūmuose buvo grindinis šildymas. Dabar čia vyksta įvairios parodos. Apėjome dvaro parką, kuriame daug senų medžių, atkurti takai, pastatyta medinių skulptūrų. Dvaro sodybą su miestu jungia 262 m ilgio pėsčiųjų tiltas per Ventą, pastatytas 2020 m. Juo atėjome į L. Ivinskio aikštę, kur stovi paminklas lietuviškų kalendorių kūrėjui. Įsigiję po gražiai supakuoto firminio Kuršėnų vyniotinio dėžutę išvykome Kurtuvėnų link.
Kurtuvėnų regioniniame parke esančioje smuklėje „Kryžkelė“ skaniai papietavome ir, lydimi lankytojų centro gido, patraukėme apžiūrėti vietos įžymybių. Viena jų – Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1783 m., fundatorius grafas Jokūbas Nagorskis. Tai vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia nustebinusi savo dydžiu, jos bokštai siekia 50 metrų.
Kurtuvėnų dvaro rūmai neišlikę, bet išlikęs didžiulis dviaukštis medinis svirnas su dviejų pakopų stogu, pusapvaliais stoglangiais. Jame ne tik buvo saugomi grūdai, bet vyko vaidinimai, pokyliai. Svirnas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Ilgai grožėjomės ir žavėjomės šiuo statiniu.
Didžiausios atrakcijos laukė Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centre, kuris įsikūręs dvaro ratinės pastate. Čia daug interaktyvių pramogų, todėl ilgai netilo juokas, kol vieni stengėsi išsilaikyti ant sūpynių, kiti bandė „atspausdinti“ savo figūrą sienoje iš pagaliukų, dar kiti bandė užtvenkti upes. Tuo metu gidas papasakojo, kad nuostabų Kurtuvėnų kraštovaizdį sukūrė čia gyvenę milžinai: vieni supylė smėlio kalvas, kiti priverkė ežerus. Manau, kad ne vienas pagalvojome, jog būtinai čia sugrįšime su šeimomis ar draugais ir aplankysime įvairius gamtinius objektus, pasivaikščiosime pažintiniais takais.
Na, o mūsų kelias vedė į Šiaulius, į Ch. Frenkelio vilą. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje secesijos stiliaus pastatų, kuriame XX a. pradžioje gyveno odos fabriko savininko Ch. Frenkelio šeima. Tai buvo įdomi asmenybė (1857-1920), vadintas odos pramonės magnatu, tapęs milijonieriumi. Jis buvo ne tik darbštus, turėjo verslininko gabumų, diegė naujausias odos apdirbimo technologijas, bet ir rūpinosi savo darbininkais, įkūrė mokyklą, sinagogą, samdė gydytoją. Po tėvo mirties verslą perėmė sūnus Jokūbas, kris su šeimą prieš antrąjį pasaulinį karą išvyko į JAV, bet palikuonys apsilanko ir dabar. Šiuo metu veikia provincijos dvarų ekspozicija, o interjere išlikę daug originalios medžio apdailos, lubų lipdinių. Vilą supa parkas su rožynu ir fontanu. Galima pasvajoti čia apsilankyti vasarą, kai vyksta koncertai ir kvepia rožės…
Paskutiniai mūsų kelionės objektai buvo Šv. Apštalų Petro ir Pauliaus katedra su piligrimų centru, ir, žinoma, Kryžių kalnas. Puikiai praleidę dieną, daug sužinoję ir pamatę vėlai vakare grįžome namo.
Už kelionės idėją, organizacinius darbus bei puikų maršruto suplanavimą ir sėkmingą įvykdymą dėkojame Danguolei Kasparavičienei, Virginijai Motiejūnienei ir Raimundui Šakaliui.
Jūratė Repečkienė, klubo „Mes“ narė
Klubo „Mes nuotraukos