Rekomenduojame
Džiugiais įvykiais mokslo metus baigė Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU). Drauge su Vilniaus kolegija pasirašė sutartį, kuri dešimčiai metų išsprendė patalpų problemą.
Rasos Pakalkienės nuotrauka
Darbščios vyriausios kartos rankos ir noras lavėti, nebūti visuomenės paraštėse apleistas, jau pradėtas niokoti Lietuvos edukologijos universiteto auditorijas pavertė jaukiomis erdvėmis studijoms ir meninei veiklai.
MČTAU rektorė dr. Z.Žebrauskienė. Dabar kiekvienas fakultetas turi savo vietą po stogu ir gali kviesti dar daugiau vyresniojo amžiaus kolegų ateiti ir veikti kartu: klausyti paskaitų apie mediciną, politiką, ekonomiką, kultūrą, dainuoti, šokti, įgyvendinti turizmo, meno, užsienio kalbų lavinimo projektus. Tik dabar švietimo sistemoje pradėtas propaguoti įtraukusis ugdymas, rekomenduojama taikyti outdoor metodika. Tačiau šioje, vyriausiųjų, bendruomenėje ji jau seniai gyvastinga. Gaila, kad tyrinėtojai ir funkcionieriai šią veiklą ir vyriausiųjų, žilagalvių vis gausėjančią, didėjančią jėgą, dažnai protingą patariamąjį balsą visuomenėje ne visuomet pastebi. O reikėtų pradėti realiai įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą programą, ją paremti, o ne gudrauti Jungtinių Tautų, kitoms tarptautinėms organizacijoms rašant ataskaitas. Pirmasis Lietuvoje Trečiojo amžiaus universitetas daugiau nei 25 metus telkia smalsumo, kūrybingumo, aktyvios veiklos troškimo nepraradusius vyresniojo amžiaus žmones.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
