Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

,,Bėga metai, ritasi, tarsi jūros bangos, išplaudami iš atminties įvykius, faktus, pavardes. Bėga metai, bet jie niekada neišplaus iš lietuvio širdies gražaus ir tragiško žodžio ,,knygnešys‘‘...

Iš aktorių V. Dapšio ir Č. Stonio literatūrinės kompozicijos ,,Stebuklų stebuklas‘‘

Gegužės mėnesį Literatūros fakulteto klausytojai į užsiėmimą vyko į Kairėnus, į Knygnešio draugijos pirmininkės dr. Irenos Kubilienės išpuoselėtą sodybą, nors tą dieną dangus nepagailėjo liūčių pliūpsnių. Neišsigandome! Gera nuotaika, šiltas ir draugiškas bendravimas lydėjo visą dieną.

22 05 24 LF knygnes 1

I. Kubilienė pasiūlė, kad užsiėmimas vyktų kaip seminaras – diskusija, pasidalijant mūsų prisiminimais. Mes turėjome prisiminti, kada pirmą kartą išgirdome tą prasmingą žodį ,,knygnešys‘‘. Nieko nelaukdamas pasisakė dekanas Jonas Kirtiklis, po jo - Vilija Jurėnienė, Dalia Vabalienė, Jonas Baleiša ir kiti. Į mane ir Vidą Augutienę kreipėsi, kaip į knygnešių aines.

Negirdėjau aš Sibire šio žodžio, bet mano mama, mokytoja, apie savo senelį, knygnešį Povilą Vidugirį, jo dukrą Pauliną Vidugirytę, dėdes Joną Venckavičių ir Nikodemą Venckavičių nuolatos kalbėdavo. Prieš Didžiąsias šventes mama man leisdavo papuošti barako kambarėlį jos gražiai siuvinėtais rankdarbiais. Ji išimdavo iš „čemodano“ iš Lietuvos atsivežtus tris albumus, pradžioje prie atviros krosnies, vėliau jau ir prie silpnos elektros, ilgesingai juos vartydama pasakodavo apie tolimą tolimą Ustronę ir jos nuostabius žmones... Su dėde Jonu Venckavičiumi ją siejo gilus dvasinis ryšys. Grįžęs iš Petrapilio, kur dirbo Ūkio ministerijos, Miškų departamente skyriaus viršininku, dėdė globojo ją ir seserį su broliu, padėjo moksluose. Viename iš albumų Jono Venčkavičiaus nuotraukos, kai jis jau grįžo į Ustronę, jo susitikimai su tuometiniu Panevėžio gimnazijos direktoriumi Jonu Jankevičiumi ir kiti. Albume ir J. Venckavičiaus laidotuvių nuotraukos. ,,Kai Petras Vileišis sumanė išleisti lietuvių kalba laikraštį ,,Žines Lietuvių‘‘, abu broliai Venckavičiai pasižadėjo bendradarbiauti. To meto lietuviai šviesuoliai, matydami sunkią lietuvių studentų būklę, nutaria juos remti, šelpti ir įkuria ,,Peterburgo Labdarišką Lietuvių ir Žemaičių Draugystę“, kurios pirmininku buvo P. Vileišis, o J. Venckavičius – iždininku‘‘, - buvo rašoma laikraštyje ,,Panevėžio garsas‘‘, 1937 m. birželio 12 d., Nr. 24.

Kad esu knygnešių ainė, sužinojau iš Knygnešio draugijos pirmininkės I. Kubilienės, kai per renginį, skirtą Knygnešių dienai Mokytoju namuose, ji man padavė klevo lapą su P. Vidugirio pavarde ir liepė prikabinti prie didelio medžio salės kampe. Pradėjau domėtis ir lankyti jos organizuojamuose renginiuose Signatarų rūmuose, Seime, Medicinos bibliotekoje, Mokytojų namuose, Ustronėje.

I. Kubilienės sodyboje, prie vaizdingo mažo upelio auga Sibiro augalas – ,,čeremša‘‘, (liet. meškinis česnakas), kurį ji atsivežė ir užsiveisė iš mano tėviškės Ustronės. Kaip žinome, Ustronijos svirne, kuriame buvo knygnešių slėptuvė, įkurtas Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus. 2019 m. MČTAU Literatūros fakulteto klausytojai jį aplankė.

Iš kur atsirado ,,čeremša‘‘ Ustronėje? Po 1863 m. sukilimo mamos senelis knygnešys P. Vidugiris buvo ištremtas į Sibirą, į Jakutiją. Manoma, kad jis ir atsivežė, ,,čeremša‘‘, tikriausia, daigų. „Čeremša“ Sibire augo tarp ,,kočkų‘‘, t. y. tarp kupstų, dažnai apaugusių krūmais. O tarp tų ,,kočkų‘‘ visada būdavo drėgna. Lietuvoje, šis nepaprastai vertingas augalas, gelbėjęs žmonių gyvybes Sibire, įtrauktas į Raudonąją knygą.

Dėkojame I. Kubilienei, kad galėjome dar kartą prisiliesti prie knygnešių gyvenimo ir veiklos ir tiek pastangų dedančiai iki šiol, kad jų vardai nebūtų užmiršti. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.

Užbaigsiu literatūros fakulteto klausytojos Filomenos žodžiais: ,,Man buvo labai malonu dalyvauti tokiame šiltame, dvasingame, prasmingame renginyje. Ačiū bendruomenei, I. Kubilienei už tokį malonų, gražų susitikimą – konferenciją. Iki kitų susitikimų.“

Kristina Sadauskienė, knygnešių ainė

***

Pas įžymiąją visuomenės veikėją, socialinių mokslų daktarę I. Kubilienę išpuoselėtoje jos sodyboje dalyvavome seminare apie knygnešių laikus. Vienas iš seminaro klausimų buvo, iš kur ir kada sužinojome apie knygnešius. Aš papasakojau, kad gavau literatūros apie knygnešius iš tėvelio dar man studijuojant. Godžiai viską skaičiau, nes mokykloje tai buvo tabu. Tėvelis pasakojo, kad Ustronės svirne, tarp rūsio ir I-ojo aukšto buvo įrengta slėptuvė knygoms, parneštoms iš Prūsijos, slėpti. Kalbėjo, kad caro žandarai lėkdami link sodybos sukeldavo dulkių stulpus, o žiemą labai garsiai dardėdavo vežimais. Visi namiškiai slėpdavosi, nes nenorėjo būti tardomi žandarų.

Seminaras labai gerai pavyko, buvo paįvairintas Erminijos sukurtomis eilėmis, taip pat sudainavome keletą dainų, vadovaujami ansamblio „Teklė“ vadovės V. Brazaitienės. Pamatėme labai įdomų eksponatą – senovinę knygnešio sermėgą su daugybe matomų ir paslėptų kišenių. Kišenėse paslėptos lietuviškos knygelės, kai kurios parašytos „graždanka“. Kitoje knygelės pusėje pateikti klausimai apie knygnešius muziejaus lankytojams.

Vida Augutienė, knygnešių ainė

***

Mano seneliai maždaug nuo 1915 m. nuomojo Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių žemę Griežionėliuose. Didžiulių dvarelio papėdėje senelis surentė iki šiol išlikusią trobelę. Mano tėtė gerai prisimena abu Didžiulius. Didžiulių šeimos dvarelis buvo knygnešių centras. Didžiulių šeimos namuose Griežionėlių kaime buvo įrengtas ir nuo 1968 m. veikia memorialinis muziejus - Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus filialas. S. Didžiulis buvo vienas pirmųjų nelegalios literatūros platintojų. Dabar įkurtame muziejuje yra išlikusi S. Didžiulio sukonstruota iš Karaliaučiaus atneštų knygų slėptuvė. 1959 m., kai mūsų šeima grįžo iš Sibiro, mes su tėveliu aplankėme dvarelį. Buvo jis pastebimai apleistas - sovietų valdžiai nerūpėjo knygnešių paveldas. Tačiau knygų slėptuvė buvo gerai išsilaikiusi.

Jonas Kirtiklis

Lietus seminaro nuotaikos nesumenkino

Literatūros fakulteto klausytojai kiekvienais metais Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga susitinka su Lietuvos pedagoge, socialinių mokslų daktare, visuomenės veikėja I. Kubiliene.

Šiais metais I. Kubilienė pasikvietė literatus į savo puikią, miško ir gėlių apsuptą sodybą... Gaivinantis pušų kvapas, žiedų jūra, puikavosi rožiniais žiedais pražystanti obelis, terasų vylingumas, o papėdėje čiurlenantis, įdomų vingį sukantis upelis. Pasijutome lyg pasakoje. O ta pasakiška aplinka atsirado žmogaus sumanumo, ilgo ir nuoseklaus darbo dėka. Paversti miško šlaitą pasakų kampeliu - iššūkis, bet tai padaryta.

I. Kubilienė - knygnešio Mykolo Račkaus vaikaitė. Gerbdama senelio darbus ir puoselėdama jo atminimą, visą gyvenimą renka faktus apie jį ir kitus knygnešius. Gerai ištyrinėjusi knygnešių knygų gabenimo per sieną kelius, būdus ir iššūkius. Tai buvo gana sudėtingas ir pavojingas darbas. Patekus į žandarų rankas, grėsė areštas ar ilgas įkalinimas.

I. Kubilienė nelaiko šios medžiagos užrakinusi, o skleidžia, platina daugiausia jaunimo tarpe. Kad akivaizdžiai parodytų moksleiviams buvusius knygų gabenimo sunkumus, ji sumeistravo knygnešių dažniausiai dėvimą drabužį - sermėgą su daugybe kišenių ir kišenėlių, kurių žandarai ne visada galėdavo rasti.

Seminaro metu I. Kubilienė papasakojo apie knygnešių nuveiktą darbą, jų indėlį į lietuvių kalbos bei rašto atgavimą ir uždavė klausimą:

Kada ir kur kiekvienas pirmą kartą išgirdo apie knygnešius?

Pasirodo, beveik visi išgirdo šeimoje iš tėvų ar senelių pasakojimų. Nes tuo laiku literatūros šiuo klausimu ne buvo. To klausdama I. Kubilienė leido suprasti, kad ir mūsų, vyresniosios kartos, pareiga pasakoti jaunajai kartai viską, ką žinome apie kilnią knygnešių gadynę ir knygnešius. Jei mes neperduosimežinių jaunimui, užmaršties dulkės užklos tai, kas turi būti saugoma ir vertinama.

Su ta mintimi baigėsi seminaras. Lietus įsismarkavo, bet mes buvome laimingi sužinoję, pamatę, pajutę širdyje tą šiltą, dvasingą bendravimo atmosferą. Sužinoję ne vieną mums negirdėtą faktą apie knygnešius, širdyje pasižadėję pasakoti kitiems, jaunimui.

Lydimi įsimintino gėlių bei pušų kvapo, geros nuotaikos, grįžome į namus...

Negrįš jau knygnešių gadynė,

Bet nepamirškim jų darbų.

Jie kalbą saugojo, gaivino

Ir matė ateitį vaikų.

Ateis laikai nešantys laisvę

Skambės lietuviška daina.

Kartosime žodžius brangiausius:

Kalba, Tėvynė, Lietuva.

Savąją kalbą reikia vertint,

Ji melodinga ir graži.

Švelniu drugeliu ji plasnoja

Kolei sparnai nepažeisti.

Tačiau... Dažnokai girdim iš ekrano

Sklinda kitoniški garsa.

O kaip pigiai, pigiai "parduodam"

Ką iškovojo knygnešiai...

Bronė Nainienė

Su viltim, kad mūsų susitikimai sode tęsis

Mielieji senjorai - studiorai,
džiaugiuosi, kad tos kelios valandos mano pastogėje sode parodė, „kas
suartina mus, kas suartina mus
- yra tokia daina!
Šis pokalbis apie
knygnešių laikus parodė, kad mūsų dvasinę esybę
kuria ir ugdo vertybės, kurios nesensta. Kai išgirstu jaunesnius
mokytojus sakant, kad senienos nebeįdomu, reikia tik apie ateitį
kalbėti, suklustu: ar mokėsime atverti vartus į ateitį, jeigu
užtrenksime duris į praeitį?
Klausydamasi Jūsų prisiminimų apie Knygnešystės simbolį, atėjusį ir
pasilikusį Jūsų atmintyje, aiškiai jaučiu, kaip Istorija moko mus
atskirti tikras vertybes nuo vienadienių tuštybių. Visa tai tampa mūsų
stuburu, padėjusiu ir padėsiančiu atsilaikyti tremtyse, kalėjimuose,
priespaudoje, varge. Taip pat ir viltingoje ateityje!
Dėkoju Jums už bendrystę, kurią šį kartą sutvėrė Knygnešio sermėgos
paslaptis ir knygnešių laikų giesmė, ataidėjusi iš „
Aušros“ kalendoriaus
1884 metams.
Nuoširdžiai Jūsų,
Irena Kubilienė

22 05 24 LF knygnes 4

22 05 24 LF knygnes 2

22 05 24 LF knygnes 3

Irenos Kubilienės, Kristinos Sadauskienės ir Filomena Marčiulionienės nuotraukos

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT83 7290 0990 1557 6176

Žemėlapis