Diskusija
Gegužės mėnesį MČTAU aktyvas susitiko su Vilniaus savivaldybės ir kitų sostinės organizacijų atstovais. Buvo diskutuojama apie visuomeninės komisijos „Draugiškas senatvei miestas“ veiklą, dalyvaujamąjį biudžetą, dėl senjorų galimybių siūlyti ir balsuoti už projektus, gerinančius senjorų gyvenimą sostinėje.
Diskusijoje dalyvavo Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Daiva Mikulskienė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovės Greta Klidziūtė ir Indrė Krivickaitė, visuomeninės komisijos „Vilnius – draugiškas senatvei miestas“ iniciatorė bei įkūrėja ir „Sidabrinės linijos“ vadovė Kristina Čiuželienė, „Orių namų“ įkūrėja Marija Bunkaitė, „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiūnienė.
MČTAU atstovavo rektorė dr. Zita Žebrauskienė, pranešėja Jurgita Rotomskienė, rektorato atstovai, dekanai, Patirties laboratorijos nariai.
„Koks susitikimo tikslas? Kaip žinia, senjorai yra aktyvūs visuomenės nariai. Norime būti labiau įgalinti ir kad įtrauktis būtų didesnė, - sakė MČTAU rektorė. - Norime diskutuoti klausimais apie galimybę įsteigti Senjorų tarybą su patariamuoju balsu, apie dalyvaujamąjį biudžetą.“
Pranešėja J. Rotomskienė pritarė rektorei ir teigė, kad būtų gerai susitarti dėl galimų bendradarbiavimo veiksmų, išsakė pageidavimą, kad norėtųsi geriau susipažinti su komisijos „Draugiškas senatvei miestas“ planais, taip pat informacija dėl dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo. Ji papasakojo apie MČTAU veiklą bei pristatė kai kuriuos universiteto projektus. J. Rotomskienė teigė, kad MČTAU galėtų aktyviai prisidėti, rengiant pasiūlymus komisijai „Draugiškas senatvei miestas“, taip pat rengiant Senjorų tarybos koncepciją.
D. Mikulskienė papasakojo apie Vilniaus savivaldybės dalyvaujamąjį biudžetą. „Svarbus yra pats procesas, kai patys gyventojai aptaria, ko jiems daugiausiai reikia, ir patys siūlo. Kai vyksta balsavimas, išrenka patys žmonės“, - sakė ji. Savivaldybės atstovė atkreipė dėmesį, kad šio biudžeto projektai maži, didžiausias gali būti 10 tūkst. eurų vertės. „Ko labiausiai šiandien tikimės? Paties dalyvavimo, aktyvumo“,- teigė D. Mikulskienė. Pasak jos, šiuo metu savivaldybė pati savo jėgomis organizuoja ir vykdo šį projektą, o taip neturėtų būti, turėtų įsitraukti nevyriausybinės, bendruomeninės organizacijos. „MČTAU būtumėte pirmieji, su kuriais bendradarbiautume“, - pažymėjo ji.
K. Čiuželienės teigimu, visuomeninė komisija „Vilnius – draugiškas senatvei miestas“ veikia nuo 2016 metų. Ji tęsė, kad pirmas tikslas buvo, jog Vilnius būtų įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos visuomeninį tinklą kaip draugiškas senatvei miestas. „Teko paruošti daug namų darbų, vyko intensyvus darbas ir pagaliau tai įvyko, - sakė
K. Čiuželienė. - Tada visi kiek atsipūtė.“ Ji teigė, kad į komisiją, turinčią patariamąjį balsą, kreipiamasi retokai. O komisijos veikloje dalyvauja 12 organizacijų, dirbančių senjorų srityje. K. Čiuželienė siūlė visiems, taip pat ir MČTAU, būti aktyvesniems, kad organizacijos būtų įtraukiamos į savivaldybės sprendimų priėmimo procesą. „Šiuo metu glaudžiau bendradarbiaujame su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru“, - sakė ji.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė G. Klidziūtė pasakojo apie iniciatyvą dėl senjorų, kuris padėtų jiems rasti tinkamas veiklas, kuri buvo prieš pandemiją. Tačiau tada darbai sustojo. Dabar siekiama tai atnaujinti, sukurti naują leidinį, inicijuoti tam tikrą informacinį centrą. Tuo turėtų užsiimti G. Klidziūtės kolegė I. Krivickaitė, kuri susitikimo dalyviams išplėtė idėją. Pasak G. Klidziūtės, dėl to būtų gerai bendradarbiauti su MČTAU.
Savo mintis taip pat išsakė „Orių namų“ įkūrėja M. Bunkaitė, „Senjorų pasaulio“ iniciatorė V. Greičiūnienė.
Susitikimo dalyvių dar buvo aptarta tikimybė steigti Senjorų tarybą Vilniaus savivaldybėje, buvo svarstoma, ar tokios reikėtų, ar užtektų dabar esančios visuomeninės komisijos „Draugiškas senatvei miestas“.
Susitikimo pabaigoje buvo sutarta palaikyti tolimesnį ryšį dėl bendradarbiavimo.
MČTAU informacija
Rasos Pakalkienės nuotraukos