Viešnagė
Gražią pavasario dieną, gegužės 3-iąją, Kretingos rajono Kultūros centre įvyko puikus renginys „Uždainuokim suėję į būrį“. Stiprindamos jau senokai prasidėjusią draugystę, į Kretingos trečiojo amžiaus universitetą (TAU) atvyko viešnios iš Vilniuje veikiančio Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) – moterų choras „Varsa“. „Varsai“ vadovauja Lilijana Zarankienė, keturių respublikinių ir tarptautinių chorų festivalių „Jei daina širdy – esame jauni!“ sumanytoja ir organizatorė, 19 metų buvusi Žemės ūkio ministerijos mišraus choro „Dobilas“ chorvedė.
Viešnias maloniai sutiko Kretingos TAU vokalinio ansamblio vadovas Aloyzas Žilys ir universiteto direktorė Janina Mikučionienė. Aloyzas Žilys – pedagogas, dainininkas, kompozitorius, neeilinio talento menininkas. „Pajūrio naujienų“ skaitytojai 2011 m. Aloyzą Žilį išrinko Metų žmogumi. Jis dar tolimais 1977 m. įkūrė Kretingos rajono kultūros centro moterų chorą „Svaja“, o 2013 m. – Kretingos TAU vokalinį ansamblį „Svajonių aidas“.
Renginys prasidėjo Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono, relig. m. mgr. Karolio Petravičiaus paskaita. Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams labai patiko klebono, jauno žmogaus, pasakymas, kad jis neketina mokyti auditorijos, kaip gyventi – senjorai patys žino, kaip. „Esu matęs Dievą sunkaus ligonio motinos akyse“, – sakė lektorius. Klebonas kalbėjo, klausytojų širdis glamonėjo jo sukurtos ir atliekamos dainos Salomėjos Nėries, Vytauto Mačernio žodžiais. Kleboną matant ir girdint pirmą kartą, kilo klausimas, kaip susiformuoja tokios asmenybės. „Turėjau gerus mokytojus“, – tarsi išgirdęs nebylų klausimą, pasakė klebonas. Tai buvo balzamas ant buvusių mokytojų, kurių Trečiojo amžiaus universitetų auditorijose yra nemažas būrys, širdžių.
Kaip ir skelbė renginio pavadinimas – „Uždainuokim suėję į būrį“ – suskambo dainos. „Svajonių aidas“ ir „Varsa“ scenoje keitė vienas kitą. Viešnios atliko „Sidabrinė vienuma“ (muz. Antano Bujevičiaus, žodž. Salomėjos Nėries), „Nemuno kloniai“ (muz. Benjamino Gorbulskio, žodž. Vytauto Bložės). Prie mūsų prisijungė „Svajonių aidas“ ir kartu atlikome Aloyzo Žilio ir Nijolės Rimkienės dainą „Uždainuokim suėję į būrį“. Su nekantrumu laukėme kretingiškių pasirodymo, nors Kretingos TAU moterų ansamblis, vadovaujamas kompozitoriaus A. Žilio, mums jau pažįstamas nuo tradicinio respublikinio šalies TAU vokalinių kolektyvų festivalio „Jei daina širdy-esame jauni“, vykstančio Vilniuje. Kretingiškių moterų vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“ pasižymi nuoširdžiu ir įtaigiu muzikavimu, puikiu vokalo formavimu, scenine kultūra. Kretingiškių programoje išskirtinai skambėjo jų vadovo kūriniai, pasižymintys melodingumu, puikiais tekstais, apgalvotai sudaryta programa. Pirmoje savo pasirodymo dalyje ansamblis atliko dainas: „Neišduok Lietuvos“ (žodž. Nijolės Rimkienės), ukrainiečių dainą „Žiūriu aš į dangų“ (muz. Liudmilos Aleksandrovos, žodž. Mihailo Petrenkos, aranž. Aloyzo Žilio), „Nepavėluok, žmogau“ (žodž. Laimužės Stankuvienės), antroje dalyje - „Saulė, daina ir tu“, „Dar vasaros keliai“ (eilės Stasio Žlibino), savo eiles „To mona Josti...“ puikia interpretacija ir tarmiškai skaitė ansamblio dainininkė Zita Macevičienė, o savo pasirodymą kretingiškės baigė taip pat žemaitišku, kretingiškės Juzefos Jucienės tekstu A. Žilio sukurta daina-inscenizacija „Nebgerk, Juonieli...“. Dviejų kolektyvų draugystės koncertą baigėme daina, tapusia TAU himnu, „Mes išlikim jauni“ (muz. Juozo Tiškaus, žodž. Antano Saulyno), kurią, renginio vedėjos Irenos Paščinskienės kvietimu, dainavo visi renginio dalyviai.
Viešnių vadovei L. Zarankienei šeimininkai įteikė neįkainuojamas dovanas – Karolio Petravičiaus dainų kompaktą „Išeina laikas“ ir A. Žilio naujai išleistą autorinių dainų rinkinį „Svajonių aidas“.
Viešnias nudžiugino nuoširdus kretingiškių priėmimas, A. Žilio surengta puiki ekskursija į Kretingos Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, pasidžiaugėme gražiai sutvarkytu ir išskirtinai švariu Kretingos miesto centru, pabuvojome Vydmantuose, kur klebonui Karoliui Petravičiui vadovaujant, statoma bažnyčia.
MČTAU choristes visą kelią namo lydėjo draugų šiluma ir viltis, kad draugystė tęsis.
Dr. Vida Kniūraitė, MČTAU Istorijos fakulteto dekanė