Meninio ugdymo fakultete įvyko susitikimas su teatro aktore, pedagoge, humanitarinių mokslų daktare, profesore, daugelio knygų autore Aldona Danguole Adomaityte. Profesorė supažindino gausiai susirinkusius klausytojus su sceninio elegantiško judesio, scenos etiketo paslaptimis.
Pradėdama renginį, Meninio ugdymo fakulteto dekanė Izabelė Janina Bražiūnienė visiems priminė prieš keletą dienų Amžinybės keliu išėjusį Lietuvos chorinio dirigavimo patriarchą, pedagogą, kompozitorių, solistą Lionginą Abarių, ir paprašė susirinkusiųjų pagerbti jo atminimą tylos minute...
Kaip ir visuose Meninio ugdymo fakulteto renginiuose, auditorijoje neliko laisvos vietos, nes renginio viešnia buvo Lietuvos kultūros pasaulio legenda, teatro aktorė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, daugelio knygų autorė – Aldona Danguolė Adomaitytė. Tai sceninio judesio ir fechtavimosi technikos pradininkė – pedagogė, garsėjanti ne tik Lietuvoje, bet ir kitų šalių teatruose.
Profesorė A. D. Adomaitytė supažindino klausytojus su savo tikrai įdomia ir spalvinga biografija, nueitu tobulėjimo ir profesinio meistriškumo keliu.
Pirmiausia, studijos ir smagi jaunystė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas legendinį režisierių Leonidą Lurje, kurso vadovę Galiną Jackevičiūtę, kartu su kurso draugais, vėliau garsiais aktoriais P. Piauloku, V. Valašinu, G. Girdvainiu ir kitais. Baigus studijas – darbas Šiaulių dramos teatre ir malonūs prisiminimai apie kūrybinį darbą su režisiere Nataša Ogaj.
Supratusi, kad plastikos disciplinai Lietuvoje neskiriamas tinkamas dėmesys, pasirinko studijas Maskvos A. Lunačiarskio valstybiniame teatro meno institute (nuo 1991 metų – Rusijos teatro meno akademija, GITIS), Scenos judesio katedroje. Šiame institute jau mokėsi Gytis Padegimas, Rimas Tuminas ir kiti Lietuvos aktoriai bei režisieriai. Studijuodama GITIS, domėjosi ir kitų Maskvos judesio mokyklų specifika bei mokymo metodikomis, stažavosi Sankt Peterburge.
Bebaigiant studijas, Irenos Vaišytės ji buvo pakviesta dėstyti į tuometę Lietuvos valstybinę konservatoriją, ir nuo 1975 iki 2016 metų šioje akademijoje dėstė judesio ir fechtavimosi disciplinas būsimiems dramos aktoriams, dainininkams, choro dirigentams. O savo kūrybinės karjeros pabaigoje šią discipliną dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Lektorė žiūrovams pademonstravo du filmukus, vieną – apie sceninį judesį, kitą – apie fechtavimosi metodiką, kuriuose auditorijos žiūrovai galėjo įvertinti profesorės darbo vaisius. Filmukuose žiūrovai galėjo stebėti meistriškai rapyrą valdančius ir puikiai sceninius etiudus atliekančius gerai pažįstamus, dar jaunus aktorius V. Šapranauską, A. Vaišnį, A.Šurną, I. Stundžytę, S. Sipaitį ir kitus. Smagiai žiūrovus nuteikė būsimi solistai R. Karpis, K. Zmailaitė, E. Seilius, kurie, dainuodami lietuvių liaudies dainą „Tindi rindi riuška“, šokinėja su šokdyne.
Stebino profesorės parengtų įvairių pratimų, sceninių ir plastinių etiudų išradingumas, taip pat atlikėjų sugebėjimai, lankstumas, meistriškumas, inteligencija bei galantiškumas, nes būsimieji atlikėjai šalia sceninio judesio dar buvo mokami ir gražių elgesio scenoje manierų.
Lektorė pasidžiaugė, kad jos darbas sceninio judesio srityje buvo puikiai įvertintas tarptautiniame seminare Antverpene bei pagirtas žymaus baletmeisterio Maurice'as Bejart'as, o jos disertacija buvo prilyginta garsaus rusų dizainerio, menotyrininko Aleksandro Benua darbams.
Viešnios žodžiais, ji atkakliai privalėjo domėtis, ieškoti, mokytis ir atrasti. ,,Visko pasiekiau savo jėgomis – be pažinčių ir ,,blatų“, – juokavo profesorė.
Pasakojimą apie savo kūrybą profesorė baigė pademonstruodama atpalaidavimo pratimų rankoms, kaklui, juosmeniui, o salėje esantiems senjorams – šokėjams, dainininkams ir kitiems atlikėjams parodė, kaip elegantiškai elgtis scenoje.
Po paskaitos romantinio muzikavimo ansamblio „Romantikai“ atlikėjai nedrąsiai žengė į sceną, jaudinosi, žinodami, kad salėje yra autoritetinga profesionali scenos etiketo žinovė.
Koncertą ,,Romantikai“ pradėjo daina ,,Mylėkime žemę“. Švelniai ir santūriai skambėjo dainos ukrainiečių kalba „Cvite teren“, „Oi u višnevomu sadu“, palaikant kenčiančius ir kovojančius už savo teisę gyventi tėvynėje Ukrainoje.
Artėjančios Motinos dienos proga ,,Romantikai“ lietuvių ir ukrainiečių kalbomis jautriai padainavo ,,Tu motule miela“ („Pisnia pro rušnik“), nes Motinai, kokioje šalyje ji bebūtų, visuomet išliks ,,brangi ir neblėstanti meilė tyra“. Ne viena klausytojui ši daina išspaudė ašarą.
Tarsi paminklas Motinai buvo fakulteto dekanės I. J. Bražiūnienės ir akordeonisto A. Pociūno atliekama O. Vyšniausko daina ,,Tik negesink šviesos“, pritariant smuikininkui L. Milišauskui.
Koncerto pabaigoje, vėl minint savo mylimą žemę ir gimtinę, ,,Romantikai“ padainavo R. Bernoto dainą ,,Aš čia gimiau“.
Renginio dalyviai skirstėsi dėkingi charizmatiškajai profesorei A. D. Adomaitytei už neįprastai įdomų pasakojimą, o ansambliui ,,Romantikai“ – už nuoširdumą ir jautrų muzikavimą.
Alvydas Kazlauskas, romantinio muzikavimo ansamblio „Romantikai“ dalyvis
V. Jarašiūnienės, A. Pociūno, I.J.Bražiūnienės nuotraukos
