Rugsėjo 25 d. MČTAU senjorai vėl leidosi į kelionę pagal projektą „Signatarai skelbiant, įtvirtinant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę“. Šį kartą vykome į Žemaitiją aplankyti trijų bajorų – Vasario 16-osios Akto signatarų gimtines. Pabuvojome Viekšniuose, Telšiuose, Alsėdžiuose, Šoniuose, aplankėme Brėvikių dvarą. Kelionėje mus visą dieną lydėjo Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė ir maloni rudeninė saulė. Puikioje kelionėje sužinojome nemažai naujo, dalis faktų, bepasakojant vadovams, iškilo iš atminties, taigi, gera proga prisiminti.
Viekšniuose atstatytas brolių Biržiškų tėvų namas, tiesa, autentikos išlikę labai nedaug. Sovietmečiu viskas buvo nugriauta, kieme stovėjęs kryžius, kurį signataro Mykolo Biržiškos (1882–1962) tėvas Antanas pastatė išgijęs po sunkios ligos, buvo sunaikintas. Po 1990 metų sodyba buvo atstatyta. Vasario 16-osios Akto signatarai gavo po 25 ha žemės. Mykolas Biržiška tą žemę panaudojo labai prasmingai – Viekšniuose pastatė Sveikatos namus ir juos padovanojo miesteliui. Prie bažnyčios nuo pat 1930 metų stovi paminklas Vytautui Didžiajam, kurį pastatė jaunieji pavasarininkai.
Netoli Alsėdžių Šoniuose, nutolusiuose nuo pagrindinių kelių, yra vieta, kur kadaise gimė Vasario 16-osios Akto signataras, ekonomistas Jonas Smilgevičius (1870–1942). Šešiolikos metų būdamas jis surinko medžiagą apie caro represijas prieš Kęstaičių kaimo parapijiečius, kai šie stojo ginti griaunamą bažnyčią, o juos žiauriai ir negailestingai žudė caro kazokai. 1899 m. J. Smilgevičius baigė ekonomikos studijas Berlyno universitete. Turėjo verslumo gyslelę. Kai 1912 m. bankrutavo P. Vileišio geležies fabrikas Vilniuje, su kitais nupirko jo akcijų ir įsteigė bendrovę „Vilija“, kuri gamino žemės ūkio padargus, garsėjusius visoje carinėje imperijoje. 1920–1922 m. buvo Steigiamojo Seimo atstovas. Prisidėjo steigiant Lietuvos kredito banką. Savo ūkiui Užventyje veislinius galvijus vežė iš Šveicarijos, Olandijos. Keturiasdešimt hektarų plote augino tabaką, sėklas parsiveždavo iš Kaukazo. Dideliais tiražais išleido pora knygelių apie karvių produktyvumą ir pienininkystę, tada buvo labai svarbu Lietuvai kelti žmonių sugebėjimą ūkiškai tvarkytis. J. Smilgevičius nebuvo kairysis, bet ir dešiniųjų aklai nepalaikė.
Alsėdžių kapinaitėse aplankėme Telšiuose gimusio signataro Stanislovo Narutavičiaus (1862–1932) kapą. Tai kairiųjų pažiūrų politikas, baigęs Kijevo Šv. Vladimiro universitete Teisės fakultetą.
Netoli nuo Alsėdžių yra Brėvikiai, kur kažkada gyveno S. Narutavičius. Iš tolo pamatėme mėlynuojančias dvaro langines. Abejojome, ar rasime dabartinius buvusio S. Narutavičiaus dvaro šeimininkus. Mums pasisekė – ne tik buvo atvertos dvaro durys, bet Gediminas Šilinas išsamiai papasakojo dvaro ir jo buvusių gyventojų istorijas.
Kaip ir kitose šio projekto kelionėse, ant paminklų užrišdavome tautišką juostelę, uždegdavome žvakutę ir sugiedodavome Lietuvos himną.
Tegul Jų atminimas eina iš kartos į kartą.
Leokadija Maižiešytė
Organizatorių nuotr. Medardo Čoboto TAU facebook