Kalėdiniai literatų palinkėjimai

Bronė Nainienė

Kūčių vakaras

Kai Kūčių vakaras ateina
Nurimsta žemė ir dangus.
Laukiame Kristaus užgimimo,
Bažnyčių girdime varpus.
 
Kai maldose paskęsta  žemė
Vakarė rieda danguje,
Kai šeimos sėdasi už stalo
Gerumas sklinda širdyje.
 
O dangus žemei dovanoja
Ramybę, viltį ir džiaugsmus
Mes visi prašome Aukščiausio
Valdyti mūsų likimus.
 
Kad niekas ašarų nelietų
Kad keršto nenorėt žmogus
Kad  Žemėje taika klestėtų
Saugoki, Dieve, mus visus.

***

Elvyra Valaitienė

Priklaupk, širdie,
Prieš prakartėlę kuklią –
Betliejuj gaudžia chorai angelų
Apie visatos didįjį stebuklą,
O žvaigždės žeria auksą spindulių.
 
Žydėk, širdie:
Tai Žodis tapo Kūnu –
Jis augs, tvirtės ir Tėvo valią skelbs,
Jis tvers stebuklus, kokių šiaip nebūna,
Ir į kiekvieną tik su meile žvelgs.
 
Atmink, širdie:
Mes baudėm Jį ir teisėm,
Mes kryžių užvertėm Jam ant pečių,
O Jis- prikaltas! – tarė: „Tėve, jiems atleiski:
Jie nesupranta,
Ko aš juos meldžiu“.
 
Suprask, širdie:
Jo jausmo neišmoksim –
Mums nepakilt lig Jėzaus išminties...
Tikėjimu, Viltim ir Meile Jį apgobkim
Ir Jis džiaugsmingai
Kelią mums nušvies!

***

Vigilija Adomavičienė

Laikas

Pavasarį gyvenimą
Vilioja ryškios spalvos ir garsai.
Nei pustonių tylių, nei balzganų spalvų
Ir nematai, ir negirdi –
Dar neatėjo laikas TAS...
Paskui tu bėgi paskui vasarą,
Skubi gyventi ir vėl nelieka laiko
Įsiklausyt, ką šnabžda vėjas ar lietus,
Ką ošia medžiai –
Dar neatėjo laikas išgirsti ir matyti širdimi.
Bet vieną kartą – nelauktai –
Sužvilga lapai rudenio variu,
Ir snaigė ankstyva pasiekia plaukus,
Padabina sidabru...

Staiga sustoji ir įsiklausai:
Jauti – atėjo laikas pavirsti tau klausa
Ir visa apimančia meile.
Tavim dabar lyg smuiku groja medžiai, saulė
Ir debesys balti, ir šviesūs žmonės,
Nes pagaliau girdi, ką tau būtis kasdien kuždėjo:
Sustok, neskubėk, gėrėkis ir pasisemk jėgų –
Juk savo šviesą nešti į pasaulį niekad nevėlu!
Svarbiausias dovanas tu gauni nelauktai –
Už nuskriejusią jaunystę trupinėlį išminties gavai!
O metai tampa dovana, kai supranti –
NE SAU gyvename...

Todėl dabar apkabini tau duotą laiką,
Su meile ir dėkingumu
Apkabini neramią savo būtį tarsi dovaną Kūrėjo.
Nors laikas teka į begalinį vandenyną,
Tau sieloje šviesa,
Nes jau žinai, kad dovanotas laikas savaip gražus
Pavasarį ir vasarą, ir rudenį, ir žiemą –

VISADA ...