Su MČTAU Turizmo fakulteto senjoromis ir dekane Teodora Dilkiene 2019 m. liepos 7–12 dienomis dalyvavau kelionėje maršrutu: Vilnius – Novgorodas – Puškinas – Sankt Peterburgas – Pskovas – Vilnius.

Šilta vasara, baltosios naktys, sentimentai jaunystėje matytam Sankt Peterburgui paviliojo ne tik mane, bet visus 50 kolegų iš MČTAU.

Novgorodas pasitiko mus didinga Šv. Sofijos šventove ir dar didingesniu Kremliumi, kuriame stovėjo Rusijos 1000-mečiui pastatytas paminklas. Paminkle matėme penkių Lietuvos kunigaikščių figūras.

Puškine (Carskoje Selo) aplankėme Rusijos imperatorės Jekaterinos rūmus ir parką. Ne vienas iš mūsų šiuose rūmuose jau esame buvę, bet kiekvieną kartą randame daug naujo ir gražaus. Patekti į rūmus buvo nelengva. Stojom į eilę, kurią kruopščiai tvarkė pareigūnai. Keturias valandas kantriai stovėjome kilometrinėje eilėje. Stebėjome lūkuriuojančius žmones, kurių didžioji daguma buvo iš Azijos šalių. Dangus niaukėsi iš visų pusių. Neišprausė, spėjom pakliūti į rūmus.

Sužinojau, kad nuostabaus grožio rūmų istorija prasideda XVIII a., kai 1710 m. Rusijos caras Petras I padovanojo savo būsimai žmonai Jekaterinai čia įsikūrusią nedidelę suomių gyvenvietę. Mylima Petro I-ojo dukra Jelizaveta, paveldėjusi iš tėvų seną sodybą, pradėjo rūmų perstatymą, kuris buvo patikėtas architektui Bartolomėjui Rastreliui. Jam pavyko sukurti architektūros ir meno šedevrą. Caro šeima šiuose rūmuose gyveno ne tik vasarą, bet ir žiemą. Čia priiminėjo svečius, rengė puotas, maskaradus, šventė jubiliejus. 306 metrų ilgio rūmų ištaigingos salės buvo viena už kitą gražesnės. Pro puošnius paradinius laiptus pakliuvome į Didžiąją salę, kurios plotas tiesiog stulbinantis – 860 kv. m. Ir grožis nenusakomas! Nekantravome pamatyti Gintaro kambarį. Pagaliau! Įspūdį sunku žodžiais nusakyti.

Nusprendžiau papasakoti jums Gintaro kambario atsiradimo istoriją. Menas apdirbti gintarą suklestėjo XVI a. Gintaro apdirbimo centrai kūrėsi Šiaurės Vokietijoje, Prūsijoje, Lenkijoje. Meniški Kenigsbergo (Kaliningrado) ir Dancingo (Gdansko) gintaro meistrų dirbiniai tapo prabangiomis dovanomis tarp Europos monarchų. Pirmuosius gintaro dirbinius į Rusiją atvežė Petras I ir jo dukra Jelizaveta, kuri 1743 m. įsakė sukurti Gintaro kambarį Žiemos rūmuose Sankt Peterburge. 1755 m. gintaro paneliai buvo perkelti į Carskoje Selo. Arcitektui B. Rastreliui buvo patikėta sukurti Gintaro kambarį. Jam talkino ir kiti architektai. 1762 m., pradėjus valdyti Jekaterinai II, pradedama Gintaro kambario rekonstrukcija, kuri užtruko ketverius metus. Papildomai buvo atvežta iš Kenigsbergo 450 kg aukštos kokybės gintaro. Dar keletą kartų buvo atliekami restauracijos darbai.

Didžiojo Tėvynės karo metais Jekaterinos rūmams ir Gintaro kambariui iškilo pavojus. Lengvesni rūmų daiktai buvo evakuoti į Novosibirską, Smolenską, Leningradą. Didžiulius Gintaro kambario panelius buvo sunku evakuoti, tad nuspręsta juos konservuoti vietoje. Tačiau, artėjant vokiečiams, darbuotojai turėjo skubėti.

1941 m. rugsėjo 17 d. per 36 valandas paneliai buvo išmontuoti ir išsiųsti į Rytų Prūsiją. Dalis jų išvežta į Kenigsbergą. 1945 m. sudaryta komisija turėjo išsiaiškinti, kur paslėptas Gintaro kambarys, tačiau slapta dingusio kambario pėdsakų surasti nepavyko. 1997 m. Vokietijoje buvo rasti du Gintaro kambario fragmentai ir grąžinti Rusijai.

1980 metais buvo nutarta atkurti Gintaro kambarį. Rūmuose įsikūrė gintaro apdirbimo dirbtuvės. Dirbo ne tik Rusijos meistrai, bet ir specialistai iš užsienio šalių. Lėšomis parėmė daugybė privačių kompanijų. 2003 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejaus proga Gintaro kambarys buvo atvertas visuomenei.

Išėjome iš rūmų švytinčias veidais, tylėdami, nes ir nesugebėtume to apsakyti žodžiais. Fotografuoti neleido. Buvome tarp tų 50 milijonų lankytojų, kasmet aplankančių rūmus ir Gintaro kambarį.

Dar sužinojome, kad 1990 m. Jekaterinos rūmų ansamblis, kaip Sankt Peterburgo istorinio centro dalis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Pakeliui į Sankt Peterburgą prisiminėme Rusijos poetą Aleksandrą Puškiną. Čia jo gmtinė, yra muziejus, tad ir miestas pavadintas jo vardu. Prisiminėm lietuvių poetą Julių Janonį, kuris yra palaidotas Puškino miesto kapinėse.

Sankt Peterburgas pasitiko mus su dviem vaivorykštėm…

Elena Celiešiūtė, 4-osios grupės klausytoja