„Švenčionių kraštas kalvom padabintas,
Ežerais puoštas, miškais apsodintas.
Žemė lietuvių – Nalšia čia nuo seno,
Joje lietuviai per amžius gyveno.“ (Robertas Čepulis)

 

Gegužės pabaigoje Kultūros fakulteto pirmųjų grupių klausytojai aplankė Švenčionių kraštą. Pakeliui –Zalavo dvarvietės paminklas iškalbingu, verčiančiu susimąstyti užrašu „Lietuva, tavo šaknys tokios galingos, bet kodėl jų vaisius skina svetimi...?“ Čia gimė žymus lietuvių kilmės lenkų maršalas Juzefas Pilsudskis, norėjęs atkurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos valstybę. 1937 m. tuometis Lenkijos prezidentas, kur buvo maršalo tėvų namas, pasodino simbolinį ąžuolą. 2005 m. pastatytas paminklinis akmuo su Lenkijos herbu ir užrašu „Polska powstała, by żyć!“. Dabartinis memorialas Zalave įrengtas jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir jis skirtas ne tik Pilsudskiui. Dvarvietėje pagerbtas popiežius Jonas Paulius II, žuvęs prezidentas Lechas Kaczynskis ir daug kitų garsių lenkų, karininkų, tremtinių.

Neprivažiavus Švenčionių miestelio užsukame į klasicizmo formų Cirkliškio dvarą, kuris, kaip nurodo seni šaltiniai, kurį laiką priklausė kunigaikščiui Vytautui Didžiajam. Vėliau dvaras priklausė Goštautams, Radviloms, grafui Mostovskiui, Choleckiams. Pokario metais dvaras atiteko tarybiniam ūkiui-technikumui ir buvo nuniokotas. Iki šių dienų, be dvaro rūmų, išlikę du autentiški akmens mūro pastatai – ledainė ir kalvė. Dvaro pastatuose įkurta Švenčionių profesinio rengimo centro biblioteka, skaitykla, mokyklos muziejus, mažoji konferencijų salė bei mokyklos klasės.

Kelionę tęsiame Šventos kaime įsikūrusio Sirvėtos regioninio parko pažintiniu mitologiniu taku, parengtu pagal architekto Aurimo Vengrio projektą, vadovaujantis Liberto Klimkos interpretacija „Senovės baltų mitologijos sistematika“. Žingsniuodami šia apie 1,5 km atkarpa pamatome 17 skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės būtybės, pastatytos tam tikra tvarka: kiekviena turi sau skirtą vietą, kaip ir pats takas, prasidedantis šalia lankytojų centro, nuvingiuojantis į Šventos mišką, kur Švenčionių aukštumos kalvelėmis ir raguvomis, apsukęs ratą, grįžta į pradžią. Skulptūrų pavadinimai neįprasti: Aukščiausias Dievas, Perkūnas-Velinas, Laima, Giltinė, Lazdona, Kelukis, Žemyna, Javinė, Upinis, Kremata, Aušlavis, Medeina ir Zuikių dievas, Žemėpatis, Giraitis, Gabija, Ežerinis, Maumas. Eidami mitologiniu taku mes tarsi praėjome ratu savo gyvenimo kelią.

Papietavę Švenčionių „Arkos“ kavinukėje, keliaujame toliau. Mūsų kelias veda į Mielagėnus, kur aplankome nuostabiai gražią, išpuoselėtą, tartum miniatiūrinę mūsų Arkikatedros kopiją, Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, išpuoštą Vincento Smakausko, kuris mokėsi piešti pas dailininką J. Rustemą, paveikslais. Buvome maloniai nustebinti – bažnyčios siela klebonas Marijonas Savickas sutiko mus labai iškilmingai – skambant bažnyčios varpams. Klebonas trumpai papasakojo bažnyčios įsikūrimo istoriją, išlydėjo mus Mendelseno maršu. Vėl gaudžiant varpams, atsisveikinome su Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Skubame į Paliesiaus dvarą, esantį vos pora kilometrų nuo Mielagėnų. Pirmieji dvaro savininkai – Tyzenhauzai. Dvarvietę sudarė pagrindiniai rūmai su šalia buvusia koplyčia, kumetynu, arklide, ledaine, tvartais, pirtimi, buvo sukaupta turtinga biblioteka. Nuo 1736 m. dvaras priklausė Livonijos valdžios pareigūnų Kublickų šeimai. Po XIX a. sukilimų, dalis dvaro žemių buvo padalintos į sklypus bei parduotos valstiečiams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, šiai Lietuvos daliai patekus į Baltarusijos teritoriją, dvaras buvo nacionalizuotas, o po karo dvaro pastatus perėmė kolūkis. Turtas buvo išgrobstytas, pastatai apgriauti. Iš senųjų pastatų restauruotas buvęs dvaro prižiūrėtojo namas – veikia kaip kavinė-restoranas, viešbutis, SPA. Buvę tvarto – arklidžių pasagos formos mūrai restauruoti, apgaubti didžiule stiklo ir metalo konstrukcija ir pritaikyti renginių salei. Pastato erdvėse vyksta įvairūs renginiai: konferencijos, koncertai, parodos. Dvaro teritorijoje išlikusių pamatų vietoje atkurtas ūkinis pastatas, kuriame įrengta kepyklėlė, senoviško tipo beržinėmis malkomis kūrenamoje duonkepėje pagal autentiškus kulinarinio paveldo receptus kepama Paliesiaus dvaro duona bei saldieji kepiniai, kurių paragavome ir mes. Naujam gyvenimui prikelta dviejų aukštų ledainė, atkurti pasivaikščiojimo takai. Ant pamatų, rastų prie įvažiavimo į dvarą, pastatytas administracinis-terapinis korpusas, kuriame įsikūrusi Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika. Paliesiaus dvaro kiemas ir mūro sienos saugo senąsias paslaptis ir kviečia pasirinkti draugystę su gamta.

Paskutinis mūsų lankomas objektas – Mėčionių dvipusis gatvinis rėžinis kaimas, susikūręs XVI a. viduryje, valakų reformos metu. 21 kaimo sodyba paskelbta architektūros paminklu. Mūsų aplankytas namas (pirkia) pastatytas 1897 m. – tikrų tikriausias muziejus, su sodybos šeimininkų per ilgą laiką surinktais mums pažįstamais ir nematytais senais eksponatais, rakandais, ūkiniais padargais, knygų lentynomis su Vladimiro Lenino, Josifo Stalino, Sergejaus Jesenino, Nikolajaus Gogolio, Fiodoro Dostojevskio ir kitų žymių sovietinių rašytojų, kurių su žiburiu nesurasi bibliotekose, raštų tomais. Sodybos šeimininkė prisiminė, kad kai kurios labai pravertė šeimos nariui, pasirinkusiam politologijos mokslus. Labai įdomūs ir niekur nematyti šios sodybos ūkiniai pastatai su vidiniu kiemu, pašaliais išklotu akmenimis, iš kurio gali apeiti arklidę, kiaulidę, karvidę, vištidę (šį ūkinių pastatų kompleksą norėjo įsigyti net Rumšiškių muziejus). Džiugu, kad yra žmonių, kurie stengiasi išsaugoti istorinio paveldo atminimą savo vaikams, anūkams, ateinančioms kartoms.

Grįždami dar kartą stabtelėjome Švenčionyse, užsukome į Visų Šventųjų bažnyčią ir apžiūrėjome gražiai sutvarkytą miesto parką su fontanu ir skulptūromis.

Pilni įspūdžių, susimąstę, keliavome į Vilnių, pravažiuodami Kančiogino upelį, Kančiogino kaimą ir Kančiogino ežerą, gėrėdamiesi besikeičiančiais įvairiaspalviais Nalšios žemės gamtovaizdžiais su lizduose tupinčiomis gandrų šeimynomis, besiganančiomis karvių kaimenėmis, džiaugėmės puikia išvyka, gidės, Kultūros fakulteto dekanės, niekad nepailstančios Aldonos Mikulionienės papasakotomis Švenčionių krašto istorijomis.

„Už karklyno upelis čiurlena
Gluosnis ilgina savo lapus...
Nuostabiausia esi, mano žeme,
Ir kitos jau tokios nebebus!“ (Danutė Ruseckaja)

 

Gražina Banevičienė, Kultūros fakulteto klausytoja, Švenčionijos klubo pirmininkė

Autorės nuot. Medardo Čoboto TAU facebook

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 216 kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT457290000001700205

Žemėlapis

NAUJI KLAUSYTOJAI Į MČTAU PRIIMAMI NUO Š.M. RUGSĖJO 2 D. IKI RUGSĖJO 30 D. DAUGIAU INFORMACIJOS SKELBIMUOSE