Maža pasakyti, kad vanduo reikalingas gyvybei, – vanduo ir yra gyvybė. Gyvas, tyras vanduo žmogaus organizmui toks pat svarbus, kaip ir deguonis. Neginčijamas faktas, kad gyvybė be vandens neįmanoma. Ko mokslininkai ieško kosmose? Vandens. Rado vandenį – tikėtina gyvybė. Tačiau vanduo vandeniui nelygu. Žmogaus organizmui reikalingas kokybiškas, gyvas vanduo. Tokio vandens pH (šarmų ir rūgščių pusiausvyros santykis) turi būti nuo 9 iki 11. Pavyzdžiui, virinto vandens pH apie 7, tačiau toks jis išsilaiko tik apie 6 valandas. Vėliau vandens savybės blogėja. Vanduo nusistovi per 3 valandas, bet žalingi elementai išlieka. Chloravimas – stipri dezinfekcija, bet chlorui garuojant, išsiskiria labai nuodinga medžiaga – dioksinas, toksiškai pažeidžiantis kvėpavimo sistemą. Chloras išgaruoja tik per parą.
Įvairiuose žmogaus gyvenimo etapuose vanduo organizme kaupiasi nevienodai. Naujagimio organizme vandens yra 80 proc., suaugusiojo – 70, o garbaus amžiaus žmogaus organizme – 65 procentai. Vanduo audiniuose pasiskirstęs nevienodai. Mažiausiai jo yra riebaliniame audinyje – apie 10 proc., kauluose – iki 22 proc., o smegenyse – 75 procentai. Daugiausia vandens kaupia kraujas – net iki 83 procentų. Mokslininkų duomenimis, viena pagrindinių amžiaus pakitimų priežasčių yra laipsniškas vandens mažėjimas audiniuose.
Klaidinga manyti, kad vanduo kūne tėra paprasčiausias tirpiklis, atliekantis transporto funkciją. Organizmo vandenyje vyksta daugybė reakcijų: šalinami medžiagų apykaitos tarpiniai produktai, toksinai, iš virškinamojo trakto rezorbuojamos maisto medžiagos, palaikomas šarmų ir rūgščių balansas. Labai svarbu, kad kraujo terpė išliktų silpnai šarminė ir pH būtų 7,35–7,45. Mirtinai grėsminga būklė, kai kraujo pH yra mažiau kaip 7 ar daugiau nei 7,8.
Vandens trūkumas organizme (dehidratacija) – grėsminga būklė. Galvos smegenų specifinės ląstelės (osmoreceptoriai) reaguoja ir siunčia signalus kaip troškulį, kai organizmas netenka 1 proc. drėgmės. Netekus dar daugiau vandens, receptoriai nereaguoja ir organizme vystosi gyvybei pavojingi procesai. Dažnai tai pasireiškia neurologine simptomatika: nerimu, baime, pykčiu, pavydu, net agresija. Dažnai skauda galvą, sąnarius, dienos metu kamuoja didelis nuovargis, o naktį – alkio jausmas. Ypač pastarieji simptomai rodo didelę dehidrataciją. Su vandeniu susiję sapnai taip pat rodo, kad organizmui trūksta vandens.
Kyla klausimas: tai kiek to vandens reikia žmogui? Atsakyti lengva – 1 kg kūno masės reikia 30 ml vandens.
Aptarsime kai kuriuos somatinius pakitimus esant dehidratacijai. Matomiausia yra oda. Trūkstant vandens, oda sausėja, pleiskanoja, tampa neelastinga, raukšlėjasi. Tai vadinama priešlaikiniu odos senėjimu arba apleista oda. Jeigu kvėpavimo takai jautrūs, gali paūmėti bronchinė astma, bronchitas, greičiau susergama virusine infekcija. Grėsminga būklė – kraujo sutirštėjimas: lėtėja kraujo tėkmė, prie kraujagyslių sienelių limpa forminiai kraujo elementai, kaupiasi cholesterolis, formuojasi plokštelės, ir labai pablogėjusi kraujotaka gali sukelti insultą, infarktą, net gangreną.
Viena sunkiausių būklių – metabolinis sindromas. Tai kompleksas sutrikimų, gerokai pabloginantis žmogaus gyvenimo kokybę ir netgi gresiantis staigia mirtimi. Sindromui būdingas padidėjęs kraujospūdis – didesnis nei 130/85 mmhg, didesnis nei 5,4 mmol/l bendras cholesterolio kiekis, daugiau nei 1,7 mmol/l trigliceridų, o gliukozės kiekis nevalgius didesnis nei 6,1 mmol/l. Šiam sindromui būdingas juosmeninis nutukimas, dar vadinamas visceraliniu. Pilvo srityje susikaupę riebalai veikia kaip liauka, išskirdama žalingus produktus. Todėl svarbu, kad moterims per juosmenį būtų ne daugiau kaip 88 cm, o vyrams – 102 cm.
Tai kaipgi sužinoti, ar mūsų organizmui netrūksta vandens? Paprasčiausiai galime lakmuso popieriaus juostele pasitirti seiles ar šlapimą. Seilių pH prieš valgį – 6,6, po valgio – 7,8. Paros šlapimo pH – 5,5–7,0. Geras kriterijus, rodantis organizmo vandens poreikius, – šlapimo spalva. Jei vandens nestinga, šlapimas silpnai gelsvos spalvos, esant santykinei dehidratacijai – geltonas, oranžinė spalva rodo didelį vandens trūkumą organizme.
Baigdama odę vandeniui noriu pateikti svarbius faktus:
- 75 proc. žmonių kūnas dehidratuotas;
- 37 proc. žmonių troškulys toks silpnas, kad palaikomas alkiu;
- maža dehidratacija sutrikdo organizmą 3 procentais;
- stiklinė vandens visiškai nuslopina vidurnakčio alkį;
- vandens stygius – dienos nuovargio pirmoji priežastis;
- 8–10 stiklinių vandens pašalina nugaros ir sąnarių skausmus 80 proc. žmonių;
- 2 proc. vandens trūkumas jau trikdo trumpalaikę atmintį, silpnina dėmesį;
- 5 stiklinės vandens žarnyno vėžio riziką mažina 45 proc., krūties – 79 proc., šlapimo pūslės – 50 procentų;
- jei geriama daug vandens sergant virusine infekcija, ligos trukmė sumažėja 2–3 dienomis.
Penkios auksinės taisyklės, kaip vartoti vandenį:
- Atsikėlę išgerkite stiklinę vandens ir nevalgykite 1,5 valandos.
- 30 min. prieš valgį išgerkite stiklinę vandens.
- Valgydami negerkite, po valgio gerkite praėjus 40 minučių.
- 30 min. prieš miegą išgerkite stiklinę vandens.
- Kai norite gerti, skubėkite atsigerti.
Atminkime: šulinį reikia kasti gerokai anksčiau, nei pajuntame troškulį.
Gyd. Irena Jonkuvienė, MČTAU Tautodailės fakulteto dekanė