Prieš Naujuosius Metus parduotuvėje nugirdau dvi moteris besikalbant apie Trečiojo amžiaus universitetą. Paklausta, kaip sekasi būti pensininke, viena iš jų atsakė: „Dvejus metus neradau sau vietos. Šiemet draugė patarė lankyti Trečiojo amžiaus universitetą, tai mėginu prisiminti vokiečių kalbą, nes vasarą ketinu aplankyti Vokietijoje gyvenančią dukrą. Dar lankau paskaitas Sveikatos fakultete – jos aktualios ir įdomios – tai net nepajaučiau, kaip atėjo Naujieji“.
Šie moters žodžiai mane labai maloniai nuteikė, nes ir aš, paklausiusi savo kaimynės ir draugės Vilijos Jurėnienės, jau ketvirtus metus lankau Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetą. Lėtai eidama namo pagalvojau, kiek tūkstančių senjorų visoje Lietuvoje yra dėkingi Trečiojo amžiaus įkūrėjui signatarui dr. Medardui Čobotui. Esame dėkingi ir jo idėjų tęsėjai, nenuilstančiai dabartinei rektorei dr. Zitai Žebrauskienei bei jos komandai. Rektorė visa širdimi yra pasinėrusi į universiteto veiklą. O mes, senjorai, labiausiai laukiame jos paskaitų, kurios įkvepia mums optimizmo, siekio domėtis, neužsisėdėti namuose.
Mėgaudamasi žolelių arbata dažnai prisimenu mūsų garsiąją žolininkę Jadvygą Balvočiūtę, nors po mūsų kelionės į Žemaitiją praėjo daugiau nei pusmetis. Jadvyga gimė Gyvolių kaime, toje pačioje troboje, į kurią dabar iš visų Lietuvos kampelių plūsta lankytojai. Ir mes, pilnas autobusas senjorų, sugužėjome į džiovintais žolynais kvepiančią trobą. Garsioji žolininkė papasakojo, kas ją paskatino imtis ekologinio vaistažolių ūkininkavimo. Ji ne tik ūkininkauja, bet ir konsultuoja žmones, ruošia individualius įvairioms ligoms gydyti skirtus vaistinių augalų mišinius. Jadvyga prižiūri visą gamybos procesą, kad produkcija būtų aukštos kokybės. Visos jos arbatos pagamintos iš ekologiškos (t.y. ne tik švarios, bet ir genetiškai nemodifikuotos) Lietuvoje užaugusios žaliavos. Pasak J. Balvočiūtės, šiandien fitoterapija išgyvena renesansą visame pasaulyje, todėl būtų gerai, kad kuo daugiau žmonių pažintų vaistinius augalus. Ji įsitikinusi, kad gamtoje yra vaistų nuo visų ligų. O mūsų laukai ir pievos yra didžiulė vaistinė. Po to, skanaudami aromatingų arbatų, mes klausinėjome ir klausinėjome. O Jadvyga išsamiai pasakojo apie kiekvieną vaistažolę. Bet aš apie viską nerašysiu, nes šiandien internete galima sužinoti kiekvienam asmeniškai rūpimą klausimą arba telefonu pasikonsultuoti su pačia žolininke.
Prisipirkę kvepiančių vaistažolių važiavome į Renavo dvarą – vieną įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvaro ansamblių Žemaitijoje. Nuo rūmų link upės leidžiasi dvi terasos. Pasak gidės, tokių terasų Europoje yra tik trys. Dvaro miško parke auga įvairių rūšių medžių ir krūmų. Jame ošia storiausia Lietuvoje eglė ir daugiavaikė liepa. 1869 metais dvare mokytojavo Laurynas Ivinskis, rinkęs medžiagą botanikos žodynui. Renavo dvaras neseniai restauruotas, yra išlikusi biblioteka su senomis knygomis. Iš tiesų, rūmai įspūdingi, todėl, esant galimybei, nepraleiskite progos čia apsilankyti. Dvare dirbanti darbuotoja įdomiai papasakos apie dvarą ir jo buvusius šeimininkus.
Grįždami namo dar aplankėme Barstyčių akmenį, kuris yra dvigubai ilgesnis nei mūsų garsusis Puntuko akmuo. Paklaidžiojome energetiniame labirinte, pasisėmėme stiprybės.
Grįždami namo dalijomės įspūdžiais, šnekučiavomės, dainavome. Mūsų dekanė Elena Sakavickienė pasakojo įdomių nutikimų ir istorijų iš savo gyvenimo. Ilgai, ilgai plojome, kai Izabelė Bražiūnienė uždainavo už širdies griebiančią, lyrišką dainą.
Prieš prasidedant naujiesiems mokslo metams, paraginti dekanės, padėjome gėlių ant Trečiojo amžiaus universiteto įkūrėjo signataro dr. Medardo Čoboto bei jo bendražygės, ilgametės Sveikatos fakulteto dekanės dr. Birutės Gaigalienės kapų. Diena buvo rami ir saulėta. Ryškiai mėlyname dangaus fone įvairių spalvų medžiai atrodė tiesiog pasakiškai. Izabelės angelo balsu giedama malda kilo į aukštybes. Mūsų sielose tvyrojo tokia ramybė, kad panorome aplankyti Menininkų kalnelį. Lėtai vaikščiodami ir stoviniuodami prisiminėme, kiek daug žymių ir talentingų asmenybių per anksti atgulė šiame kalnelyje. Todėl branginkime tai, ką mums šiandien duoda gyvenimas.
Birutė Sviklienė, Sveikatos fakulteto klausytoja