Artėja gimtadienis. Kelintas? Tai labai svarbu.
Vieneri pirmagimiui. Didelis sujudimas tėveliams, seneliams, tetoms ir dėdėms, krikštatėviams ir visiems kitiems, o jubiliatui – nei motais. Tačiau skubantys metai mažyliui jau davė nemažai patirties ir eiliniam gimtadieniu nepakanka torto, vėliau gražiausių knygelių, galop, dviračio ir taip toliau...pirmagimis tampa vyru.
Viskas sekasi gerai: mokslai baigti, meilė neaplenkė, šeima sukurta, jau ir pora mažylių krykštauja, žengiu mokslininko keliu, artėju prie keturiasdešimt penkerių. Vis dar jaučiuosi jaunas ne tik pagal žmogaus amžiaus struktūrą, bet ir širdyje. Deja, po keturiasdešimt penkerių aš jau būsiu vidutinio amžiaus pilietis. Labai gerai, kad viskas gyvenime pavyko, o jei būtų gyvenime kitaip ir jei būtų reikėję darbo ieškotis, tikriausia būtų pasakę, kad mes priimame jaunesnius, iki keturiasdešimt penkerių.
Bėga metai ir vaikai jau rengiasi į savo gyvenimo tiesę, o man reikia pamąstyti, ar viskas tvarkoje ir ar patogiai gyvensiu, kai peržengsiu šešiasdešimtuosius ir jau vadinsiuosi ne tik vyresnio amžiaus žmogumi, bet iš tikrųjų jau mane tykos daug nemalonių dalykų. Daktarai sako, kad mano širdis silpsta, kad į penktą aukštą lipant per didelis krūvis, ir dencitonometrinis tyrimas parodė, kad blogas kaulų masės tankio tyrimas ir kad net nežymus kritimas ar trauma gali baigtis kaulų lūžiais, o mano amžiuje ir kaulai gyja lėčiau, prireikia net protezavimus atlikti. Mąstau, kad mano bute viskas sukelta aukštai, nelabai atsargiai laipioju ant kėdžių, kopėčių ar kaip nors kitaip siekiu. Taigi, kol dar galiu, būtina pertvarkyti butą, kad būčiau saugesnis!
Jau ir iš darbo atleido, sako jaunus reikia įdarbinti. Dabar svarbu neužsidaryti, neužsisklęsti savyje, kad depresija ar kokios kitos bėdos nepultų. Suprantu, jei puls negatyvios mintys, tai natūralūs senėjimo procesai įgaus progresuojančią eigą tiek fizine, tiek dvasine prasme.
Džiaugiuosi, kad visi mane dar nelaiko senu, neduoda man septyniasdešimt metų. Tai mano biologinis amžius, palankus man. Pase kalendorinis amžius septyniasdešimt penkeri ir pagal amžiaus struktūrą aš jau senas žmogus. Man labai svarbu neprarasti tų gerųjų savybių, kurias sukaupiau gyvenimo eigoje. Dabar ypač svarbu rūpintis gera mityba, poilsiu, judėjimu, bendravimu. Pradėjau pernelyg riboti mėsos gaminius, mažai geriu vandens, tiesiog nenoriu, tai kalti mano smegenų osmoreceptoriai, o man reikėtų išgerti vandens 30 ml. vienam kilogramui kūno svorio. Pajutau, kad priaugo svoris. Žinoma, sumažinau mėsiškus produktus, betgi nevalgęs nebūsi, tai racione padidėjo angliavandenių, jie ir tukina mane. Neseniai skaičiau tuo klausimu rimtų klinikinių tyrimų rezultatus. Tai neteisinga mitybos linija, net amerikiečiai nuo to kenčia. Valgysiu įprastą valgį, prisilaikydamas žinomo maistinių medžiagų santykio 1:1:4 (baltymai, riebalai, angliavandeniai) ir kuo daugiau vaisių ir daržovių. Negalima leisti, kad organizmas kauptų įvairius šlakus bei toksinus, todėl būtina sekti virškinimo sistemos darbą.
Jau artėju prie ilgaamžystės, kai sulauksiu devyniasdešimties – vadins ilgaamžiu. Žinoma, aš to laukiu, juk ne kiekvienam lemta būti ilgaamžiu. Jaučiuosi lyg išskirtinis, dauguma stebisi, kaip aš tiek metų sulaukiau. Atrodo, nieko ypatingo ir nedariau, tiesiog dorai gyvenau, niekam blogo nelinkėjau, sąžiningai dirbau, rūpinausi šeima ir alkoholis nebuvo manęs užvaldęs. Tiesa, jaunystėje buvau pradėjęs rūkyti Prima, bet, ačiū dievuliui, neprilipo. Moksliniuose straipsniuose rašoma, kad ilgaamžiškumui turi reikšmės ir paveldėjimas. Mano tėvas ir senelis irgi buvo sulaukę garbingo amžiaus, tikriausia tai turės reikšmės ir mano amžiui. Mokslas tikina, kad ilgaamžiškumas daugiau paveldimas pagal lytį – taigi manau, kad mano genai ir seka pagal vyrišką liniją.
Iš spaudos, radijo bei televizijos sužinojau, kad senjorai gali įdomiai ir prasmingai bendrauti Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete, kad jo veikla nukreipta moksline, praktine, pažintine, organizmo stiprinimo, kognityvinių, pažintinių funkcijų išsaugojimo kryptimi. Betgi ir atsiranda pasiaukojusių žmonių kitų gerovei! Girdėjau, kad šis universitetas šiemet švęs dvidešimties metų jubiliejų. Tai sveikintina ir prasminga, gal ir man dar teks jame pabūti.
Linkiu kuo prasmingesnio, kuo įdomesnio gyvenimo! Kaip sakė gerontologijos pradininkas I. Dovidovskis, kad ne prie gyvenimo pridėtume metus, o prie metų – gyvenimą.
Iki susitikimų MČTAU!
Mielų skaitytojų žiniai primenu žmogaus amžiaus struktūrą:
Iki 45 metų – jaunas amžius;
45-59 metai – vidutinis amžius;
60-74 metai – pagyvenusio amžius;
75-89 metai – senas amžius;
90 ir daugiau metų – ilgaamžis.
