Unikaliame Verkių regioniniame parke, ramiame miškų prieglobstyje įsikūręs Gerontologijos ir reabilitacijos centras, kuriame teikiamos profesionalios socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus asmenims. Pirmąjį vasario šeštadienį čia rinkosi MČTAU Meninės saviraiškos fakulteto vaidybos studijos dalyviai. Švietė saulė, atokaitoje jau kalėsi pirmieji žolės daigeliai, o svyruokliai beržai, rodės, tuoj apsipils žirginiais... Nuotaika buvo išties pavasariška ir pakylėta. Juk tai pirmosios mūsų vaidybos studijos gastrolės – žengėme pirmą žingsnį už MČTAU ribų, atvežėme Centro gyventojų bendruomenei režisieriaus Kęstučio Česnaičio spektaklį-mitą „Miestas“.
 
Dauguma Centre lankėmės pirmą kartą ir nedrąsiai vėrėme vartelius. Tik aktyvioji vaidybos studijos dalyvė, Tautodailės fakulteto dekanė Irena Jonkuvienė čia jautėsi kaip namuose. Juk prieš dvidešimt metų ji dalyvavo kuriant Gerontologijos centrą, ilgus metus jame dirbo ir buvo gerasis sveikatos angelas. Džiaugiamės, kad šis angelas dabar yra su mumis.
 
Koncertui ruošėmės jaukioje gobelenais išpuoštoje salėje. Viename iš jų pavaizduotas skrendantis angelas. Gal jis, o gal mus pasitikusios ilgametės Irenos bendradarbės, taip pat buvusios Centro vyr. sesers, dabar socialinės darbuotojos Nijolės Slyčienės rūpestis mus sutelkė ir įkvėpė. Pradėjome repetuoti ir ruošti sceną spektakliui. Mūsų išradingoji Vida Vaišvilienė buvo iš anksto numačiusi, kaip turi atrodyti spektaklio scenografija ne MČTAU scenoje, o rūpestingoji fakulteto seniūnė Aldona Mšastienė, susikrovusi į bagažinę spektaklio butaforiją, ją į Centrą gabeno visą savaitę. Palydimi darbuotojų, į salę rinkosi Centro gyventojai. Prie įėjimo jų laukė kuklios mūsų vaišės – Agotos duona ir saldumynai. Prieš spektaklį trumpai papasakojome apie mūsų universitetą, anonsavome pjesę-mitą ir pasveikinome visus susirinkusius su būsimomis artėjančio pavasario šventėmis.
 
Labai jaudinomės, tačiau, pradėjus vaidinimą, mus apėmė stiprus bendrystės jausmas. Labai džiaugiamės, kad kuo daugiau repetuojame ir vaidiname, tuo geriau pradedame suprasti vieni kitus. Mus palaikė ir žiūrovų dėmesys, jų šypsenos ir šiltos, ilgesingos akys. Nustebome pirmose eilėse išvydę gražų jaunos moters veidą, išraiškingai reaguojantį į spektaklio veiksmą. Kaip paaiškėjo vėliau, tai – Lietuvos edukologijos universiteto Šiuolaikinio teatro meno studijos lektorė, aktorė Brigita Arsobaitė, mūsų režisieriaus Kęstučio magistrantūros studijų dėstytoja, kuri domisi mūsų veikla ir pakvietė mus į bendrą užsiėmimą vasario 11 d.
 
Po spektaklio ilgai netilo plojimai. Daug ovacijų susilaukė Irena Jonkuvienė, nes salėje dar buvo Centro gyventojų, kurie puikiai ją prisimena, ir apsikabinę, su ašaromis akyse nenorėjo paleisti savo „daktarytės“. Centro socialinė darbuotoja Dana Mačionienė, atstovaujanti direktorių Vytautą Gricių, įteikė Gerontologijos ir reabilitacijos centro padėką, pakvietė dažniau lankytis jų namuose, o šį gražų susitikimą pratęsti prie kavos puodelio.
 
Irena Jonkuvienė, neslėpdama jaudulio ir dalindamasi savo prisiminimais, pavaišino visus šampano taure. Dana Mačionienė išsamiai papasakojo apie pagyvenusių žmonių priėmimo, apgyvendinimo tvarką ir šiuose namuose teikiamas paslaugas, atsakė į mums rūpimus klausimus. Prie stalo susipažinome su šių namų gyventojomis. Giliai atmintin įstrigo Teresės (Taisos) Rubackienės ir Onos Raslanienės nuoširdus noras bendrauti, gilus, gal šiek tiek liūdnas akių žvilgsnis. T. Rubackienė – žymi pianistė, pedagogė, garsios muzikalios Gomolickų šeimos atstovė, besidžiaugianti savo vienturtės dukters, pasaulyje garsios pianistės Mūzos Rubackytės, pasiekimais.
 
Ona Raslanienė – dailininko Jurgio Raslano našlė, rašanti ir deklamuojanti savo kūrybos eiles apie tėvynę, meilę ir ilgesį: „Nekeikiu lemties, kad viena palikau. Aš dėkinga likimui, kad tave pažinau...“
 
Jos pakvietė apsilankyti jų gyvenamuosiuose būstuose. Onos Raslanienės kambario sienas puošia mirusio vyro tapyti paveikslai. Teresės Rubackienės gyvenamoje aplinkoje skamba fortepijono muzikos įrašai, nuo sienos iš nuotraukų žvelgia taip panaši į mamą garsioji Mūza… Moterys mielai bendravo ir nenorėjo atsisveikinti.
 
Atsisveikinome su Gerontologijos ir reabilitacijos centro gyventojais dvasiškai praturtėję, supratę, koks trapus yra gyvenimas, ir kad tokie namai yra tikrai reikalingi, nes suteikia pagalbą vienišiems ir neturintiems kitos išeities senoliams.
Grįžtant už debesų pasislėpė saulė, pradėjo lynoti, užantin skverbėsi vasario vėjas. Ir nutolo pavasaris...
 
Izabelė Janina Bražiūnienė, Meninės saviraiškos fakulteto dekanė

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 216 kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT457290000001700205

Žemėlapis

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETUI – 25-ERI!