Žmogaus dvasinio tobulėjimo (dabar Socialinės psichologijos) fakulteto Garbės lektorė
1951–2014

Milda Šiugždienė Žmogaus dvasinio tobulėjimo fakultete (dabar Socialinės psichologijos fakultetas) dėstė nuo 1996 metų – 15 mokslo metų dusyk per mėnesį važiuodavo iš Kauno į Vilnių skaityti paskaitų, kuriose gilinosi į tai, kas yra už materialinės sferos ribų, domėjosi tuo, kas iki šiol nėra ištirta, kėlė daugybę hipotezių ir prieštaravimų. Tai paskaitų ciklai „Džiaugsmas“, „Vyras ir moteris“, „Gyvybės ir mirties ratas“, „Liga“, „Žmogaus vardas“, „Dešimt kosmoso dėsnių“, „Dešimt žemės dėsnių“, „Dešimt Dievo įsakymų“, „Kančia ir skausmas“ bei kiti.  Milda visada buvo labai laukiama, labai reikalinga savo senjorams, gaudantiems kiekvieną paskaitos žodį, užsirašinėjantiems svarbiausias mintis, laukiantiems jos patarimų. Po kiekvieno susitikimo prie dėstytojos išsirikiuodavo eilutė senjorų, norinčių iš širdies pasikalbėti apie tai, kas jaudina, neleidžia užmigti naktimis. Ji kiekvienam surado gerą žodį, o matydama, kad sparčiai tirpstantis laikas ir sutemos už lango verčia neišvengiamai baigti pokalbį, pakviesdavo žmogų atvykti į Kauną: „O tada tai išsikalbėsim!“ Ir žmonės važiuodavo, nes temos, kurias ši lektorė gvildendavo savo paskaitose, būdavo artimos kiekvienam. Ji kalbėdavo apie tokius skaudžius dalykus, kaip artimojo netektis, nelaimė, liga, patardavo, kaip įveikti depresyvias nuotaikas, nerimą, pyktį, aiškindavo, kokios žalos kiekvienam iš mūsų gali pridaryti pavydas, piktavališkumas, blogo linkėjimas. Mokė būti pozityviems, skleisti gerąją energiją, niekada negailėti kitam šilto žodžio, neatsisakyti padėti.

Per visą tą laiką Mildai Šiugždienei nepritrūko minčių, jos gvildenamos temos nesikartojo. Iš kur ji sėmėsi tų esminių žmogaus egzistencijos pažinimo žinių – telieka tik stebėtis. Tos žinios nebuvo vien gryna teorija, tai ir gausybė pavyzdžių iš gyvenimo patirties, konkretūs patarimai, kuo reikia vadovautis. Gal todėl jai taip miela būdavo kalbėti apie tokius šiltus dalykus, kaip meilės energijos galia, gerumo dėsniai, atjauta ir pagalba kitiems. O per šventes visada atkeliaudavo su dideliu krepšiu, pilnu dovanėlių kiekvienam savo klausytojui. Kaip mielą prisiminimą jas daugelis yra išsaugoję, o kai kam jos virto net talismanais, saugančiais žmogų jo nelengvame kelyje.

MČTAU 20-mečio proga už ilgametę ir aktyvią veiklą Žmogaus dvasinio tobulėjimo fakultete Mildai Šiugždienei po mirties suteiktas MČTAU Garbės lektorės vardas.

2015 m. vasario 5 d.