Tautodailės fakulteto Garbės dekanė
Irena Jonkuvienė (Venclovaitė) gimė 1943 m. balandžio 11 d. Raseinių rajono Palukščio kaime ūkininkų šeimoje. Sovietų okupacijos metu su mamyte slapstėsi, nes buvo įtrauktos į tremiamų žmonių sąrašus. Tremties pavyko išvengti, nors tėtis jau buvo politinis kalinys, kiti šeši artimieji kalėjo ar buvo ištremti.
Baigusi pradžios ir septynmetę mokyklą, dvejus metus dirbo kolūkyje. 1964 m. įstojo į Kauno medicinos institutą. 1968 m. ištekėjo ir persikėlė į Vilnių, studijas tęsė Vilniaus universitete, kurį baigė 1970 m. įgydama gydytojo specialybę. Vienerius metus pagal paskyrimą dirbo Kaišiadorių rajono Strėvininkų senelių namuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, pastebėjusi Irenos kaip gydytojos polinkį dirbti su pagyvenusio ir seno amžiaus žmonėmis, perkėlė ją į ministeriją kuruoti respublikos globos įstaigose gyvenančių žmonių medicininį aptarnavimą. Tuo pačiu I. Jonkuvienė dirbo ir gydomąjį darbą. 1971 m. įstojo į Respublikinę gerontologų ir geriatrų mokslinę draugiją, kuriai vadovavo dr. Medardas Čobotas. Tyrinėjo globos namų gyventojų sveikatos būklę ir šiais klausimais kartu su dr. M. Čobotu parengė keletą mokslinių publikacijų. Dalyvavo konferencijose Tbilisyje, Kijeve, Minske, Maskvoje. Stažavosi Kijevo gerontologijos institute. Irenai Jonkuvienei suteikta pirma gydytojo kvalifikacinė kategorija.
Nors darbe ir sekėsi, Irena ilgėjosi tiesioginio gydomojo darbo. 1990 m. rudenį perėjo dirbti į Valstybinio eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centrą, kuriame dirbo iki pensijos 2009 m.
Nuo pat Trečiojo amžiaus universiteto įsteigimo 1995 m., pakviesta dr. Medardo Čoboto, aktyviai dalyvauja jo veikloje – buvo universiteto prorektorė, Istorijos fakulteto dekanė. Nuo vaikystės pamilusi rankdarbius ir išmokusi juos kurti, Irena sutiko tapti Tautodailės fakulteto dekane ir vadovavo šiam fakultetui dešimt metų. Tai labai prasmingas dekanės gyvenimo etapas, kurį nuėjo tiesiog širdies vedama. Jai teko pažinti daug puikių žmonių, įgyti bendrystės ir vadovavimo įgūdžių, kartu su fakulteto auksarankėmis įsisavinti apie 30 meniškų gaminių technologijų.
I. Jonkuvienė džiaugiasi, kad su puikiu kūrybingų kolegių būriu pavyko įgyvendinti daug prasmingų renginių, parodų, prisidėti prie lietuvių tautinio paveldo puoselėjimo ir propagavimo. Surengti edukaciniai užsiėmimai Vilniaus dienos renginiuose, prie Žemaitės paminklo, Sereikiškių parke ir kitose erdvėse. Daug užsiėmimų pati dekanė yra pravedusi Turizmo fakulteto sveikatingumo stovyklose, kartų šventėse, kituose renginiuose. Irenos iniciatyva fakulteto aktyvistės pasisiuvo tautinius kostiumus ir jais pasipuošusios garsina universitetą miesto renginiuose.
Kartu su fakulteto kūrėjomis surengta ne viena įsimintina paroda „Verdenės“ galerijoje (buvusiame LEU), buvusioje Technikos bibliotekoje, Karininkų ramovėje, Žemės ūkio ministerijoje. Gerosios Vilties bibliotekoje Irenos rūpesčiu surengta ne viena personalinė fakulteto klausytojų paroda.
Pačios Irenos kraičio skrynioje – įvairia technika – siuvinėjimo, dygsniavimo, aplikavimo, antspaudavimo augalais – sukurti darbai, tapyti paveikslai, kilimai, papuošalai. „Man pačiai įdomiausia kurti skiautinius, tai visiška laisvė kūrybai, galimybė išreikšti filosofinę mintį, vystyti teminį siužetą“, – sako Irena. – Asmeniškai man svarbus sieninis skiautinys „Lietuvos kelias“, sukurtas Lietuvos šimtmečiui, taip pat įsimintinas skiautinys, sukurtas pandemijos įkarštyje „Padėka kovotojams su Covid-19“.
Nuo 2017 m. su kolegėmis Irena pradėjo ir tapyti. Jai nesvetimi ir kiti pomėgiai – fotografavimas, minčių ir emocijų raiška eilėraščio posmais, sodo puoselėjimas.
Irena Jonkuvienė ir kūryboje, ir buityje vadovaujasi tvarumo principu. „Tvarumas – tai ne mada, o atsakingas vartojimas plačiąja prasme, tai ne tik materialūs dalykai, bet ir bendravimas, kūryba. Man tvarumas yra mano gyvenimo būdas ir filosofija. Su tvarumu aš tampu ne tik vartotoja, bet ir sąmoningai duodu atgal kažką, kas padeda tam ciklui suktis ratu“, – sako tautodailininkė.
Atsisveikindama su universitetu ir Tautodailės fakultetu I. Jonkuvienė 2021 m. pabaigoje Seime surengė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės kuruojamą parodą „Įprasmintos mintys“, kurioje eksponavo 28 savo kūrinius: 8 sieninius skiautinius, 9 kryželiu siuvinėtus įžymių dailininkų paveikslus, 10 akrilu tapytų paveikslų ir nertą 1,5 m kilimą.
Irena turi dar daug neįgyvendintų kūrybinių sumanymų – ketina sukurti keletą skiautinių, pagaminti kelis paveikslus antspauduojant augalais, neatsisako ir edukacinės veiklos. Žinoma, liks ir medicina Irenos širdyje, juk 40 metų eita tuo keliu: ji sertifikuota „Su džok“ terapijai, turi bioenergetiškas rankas, pamalonina masažu artimiausius žmones.
Už nuopelnus kuriant Trečiojo amžiaus universitetą ir aktyvią veiklą universiteto bendruomenėje, už edukacinę veiklą mokant Tautodailės fakulteto klausytojas įvairių meninių technologijų, už kūrybiškumą, iniciatyvumą puoselėjant ir propaguojant lietuvių tautinį paveldą Irenai Jonkuvienei suteiktas Garbės dekanės vardas.
2022 metų pradžioje Irena Jonkuvienė priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus narius.
2021 m. gruodžio 20 d.