Diskutuokime
Visuomenė sensta – iki 2060 metų kas trečias europietis bus vyresnis nei 65 metų. Senstame visi – bet ar galime senėti kitaip, pozityviai, išlikdami sveiki, aktyvūs, orūs, savarankiški, pilietiški?
Dr. Loreta Štelbienė, viena iš MČTAU „Gyvosios patirties laboratorijos“ steigimo ir diskusijų dėl pozityvaus senėjimo iniciatorių papasakojo apie idėjas ir veiklas, skatinančias aktyvų, sveiką senėjimą, amžiui palankios bendruomenės kūrimą, pilietinį įsitraukimą, senjorų interesų atstovavimą ir kitas mūsų kartai svarbias problemas.
Prieš kurį laiką MČTAU svetainėje atsirado naujas skyrius – „Gyvosios patirties laboratorija“. Iš kokių diskusijų ar projektų kilo idėja įkurti Laboratoriją? Kas sugalvojo tokį intriguojantį pavadinimą ir kas jame užkoduota?
2019 metais buvo įgyvendinta universitete kilusi idėja iš naujų ir esamų klausytojų suburti „ekspertų klubą“. Šis klubas turėjo būti idėjų generatorius, ieškantis naujų idėjų, iniciatyvų, kurios būtų aktualios visiems senjorams nepriklausomai nuo to, kokiame fakultete jie mokosi. Tai turėtų būti svarbu ir kitiems Trečiojo amžiaus universitetams, o gal ir visiems šalies senjorams.
2020 metais MČTAU vykdė savanorystės projektą, kuris, deja, sutapo su karantino laikotarpiu ir didžiąją jo dalį teko įgyvendinti nuotoliniu būdu. Mokant savanorius, MČTAU rektorei dr. Zitai Žebrauskienei kilo idėja ekspertų klubą pavadinti „Gyvosios patirties laboratorija“. Taiklus, aktualus, prasmingas pavadinimas prigijo: esame visi gyvi ir energingi, turime patirties, o Laboratorija yra tarsi bandymų poligonas – tiriame visokias idėjas, iniciatyvas, ir, jeigu jos tinka, vystome toliau, o jei netinka, atidedame į šoną ir ieškome kitų.
Universiteto svetainėje išdėstyta „Gyvosios patirties laboratorijos“ misija, vizija, tikslai, bet gal ne visi atkreipė dėmesį į šią informaciją. Gal išvardytumėte pagrindinius tikslus, kuriuos įgyvendinti sieks ši Laboratorija? Kokių naujų galimybių Laboratorijos veikla suteiks kiekvienam MČTAU klausytojui ir visam universitetui?
Kadangi MČTAU yra visuomeninė organizacija (asociacija) ir veikia neformaliojo suaugusiųjų švietimo lauke, tai ir šios laboratorijos misija – siekti, kad mokymasis visą gyvenimą, naudojant MČTAU klausytojų patirtį, taptų realybe visiems senjorams.
Viziją irgi suformulavom: tapti MČTAU klausytojų profesionalių žinių ir komunikacijos centru, kuris inicijuoja įvairias veiklos iniciatyvas, aktyviai bendradarbiauja su viešojo sektoriaus institucijomis, įgyvendinant pozityvaus senėjimo ir „sidabrinės ekonomikos“ nuostatas. Pagrindiniai tikslai : amžiui palankios bendruomenės kūrimas; aktyvaus senėjimo ir pilietinio įsitraukimo skatinimas; senjorų veiklos interesų atstovavimas; komunikacija su visuomene ir viešojo sektoriaus įstaigomis apie pozityvų senėjimą ir „sidabrinės ekonomikos“ tikslingumą; savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas; įvairių idėjų ir iniciatyvų, skatinančių kartų solidarumą, kūrimas ir įgyvendinimas.
Tikimasi, kad „Gyvosios patirties laboratorijos“ veikla MČTAU klausytojams suteiks galimybę geriau suprasti pokyčius, vykstančius globaliame šiandienos pasaulyje. Įvairios iniciatyvos ir naujos idėjos paskatins MČTAU tapti pagrindine senjorų interesams atstovaujančia organizacija ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje.
Senėjimas – visai Europai aktuali problema. Šio proceso, deja, nesustabdysime, bet ar galima senėti kitaip – pozityviai? Kaip apibrėžtumėte pozityvų senėjimą?
Jeigu kalbame apie senatvę, tai visiems aišku, kad šia „liga“ sirgsime visi, ir visai nesvarbu, kiek plastinių operacijų bus padaryta, kiek įvairių patempimų, „pridėjimų“ bus atlikta. Tai yra gamtos dėsniai, žmogaus fiziologija ir pan. Kai kalbame apie šiuolaikinį senėjimą, tai turime omenyje didelę pasaulio pažangos įtaką visuomenės gyvenimui. Pozityvus senėjimas – tai vyresnio amžiaus žmonių teigiamas požiūris į save, savąsias patirtis, sveikatą, finansinį saugumą, savarankiškumą, savirealizaciją, asmeninį saugumą, gyvenamąją aplinką ir kt. Tai supratimas ir plėtojimas politikos, turinčios įtakos visuomenėje, vertinant senėjimą kaip teigiamą, neišvengiamą procesą.
Europos Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl senėjimo „Skatinti kartų solidarumą ir atsakomybę“ ir kviečia diskutuoti visus, kam rūpi senėjimo problemų atskleidimas, įvertinimas ir jų sprendimas. Kokios mūsų kartai aktualios problemos keliamos Žaliojoje knygoje?
Visus MČTAU klausytojus kviečiu paskaityti Žaliąją knygą, kurią galima rasti MČTAU svetainėje (nuoroda), ir tikrai pamatysime, kad visos ten keliamos problemos ir dabartiniams senjorams, t. y. mums, ir būsimiems senjorams (o tai jau mūsų vaikų karta) yra svarbios ir aktualios. Visada norisi būti kuo ilgiau nepriklausomu, aktyviu, šiuolaikišku, matomu, vertinamu, sveiku. Visi aktualūs senėjimo klausimai aptariami Žaliojoje knygoje, o mūsų visų Europos Komisija prašo prisidėti prie iškeltų problemų svarstymo.
MČTAU svetainėje paskelbta Žalioji knyga ir klausimai, kuriais pareikšti nuomonę kviečiami ir visi universiteto klausytojai. Jūs įsipareigojote surinkti klausytojų pasiūlymus, juos apibendrinti ir parengti rekomendacijas. Ar pavyko gauti atsiliepimų? Kaip būtų galima paspartinti, motyvuoti klausytojų diskusijas?
Žaliojoje knygoje yra pateikta 17 klausimų. Kviečiame visus MČTAU fakultetus prisidėti prie svarstymo ir pateikti pasiūlymus ar rekomendacijas, kurios leistų pagerinti nurodytas poveikio sritis.
Laukiame visų pasiūlymų ir rekomendacijų iki kovo 10 d. el. paštu: . Tik po to visi pasiūlymai bus apibendrinti ir pateikti Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Universiteto projektų rengimo grupė kartu su kitais keliais Trečiojo amžiaus universitetais pateikė Aktyvių piliečių fondui projektą dėl Žaliosios knygos. Ar tai reiškia, kad rekomendacijose galėtų būti suformuluota ir apibendrinta visų šalies TAU nuomonė senėjimo klausimu?
Jei MČTAU pateiktas Ad-hoc projektas bus laiku patvirtintas, tai projekto partnerių, penkių TAU, prašysime pateikti savo pamąstymus ir pasiūlymus, atsakant į Žaliojoje knygoje pateiktus klausimus. Jei pavyks suorganizuoti bendrą TAU asociacijos konferenciją, žinoma, tai bus pateikta kaip visų Trečiojo amžiaus universitetų nuomonė.
Koks apskritai galėtų / turėtų būti TAU vaidmuo darant įtaką senėjimo programos sukūrimui ir senėjimo problemų sprendimui Lietuvos ir Europos mastu?
MČTAU bendruomenė galėtų ir turėtų būti nuomonių lyderiai, darantys įtaką formuojant senėjimo politiką Vilniuje ir Lietuvoje.
Ko universitetas ir kiekvienas klausytojas gali tikėtis iš EK rekomendacijų senėjimo klausimu?
Atsižvelgiant į ES šalių demografinius pokyčius, pateiktos rekomendacijos turėtų padėti ES valstybėms narėms ir jų regionams prisitaikyti prie greitai senėjančių gyventojų poreikių taip, kad jie būtų tvarūs ir sąžiningi visoms visuomenės kartoms ir padėtų sukurti bet kokiam žmogaus amžiui palankią Europos Sąjungą. Tikimasi, kad diskusijos padės užtikrinti sisteminį Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų požiūrį į senėjimo procesą ir senėjančios visuomenės ekonominių, socialinių, saugumo, savarankiškumo, sveikatos, mokymosi visą gyvenimą ir kitų problemų sprendimą.
Dėkoju už pašnekesį, tikiuosi, kad Jūsų mintys paskatins universiteto klausytojus aktyviau įsijungti į Europos Komisijos diskusijas dėl sveiko, pozityvaus senėjimo. Kuo ilgiau išliksime sveiki ir savarankiški, tuo mažiau kainuosime valstybei!
Kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė
