Per nuotolinę vaizdo konferenciją buvo apibendrinti Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) projekto „MČTAU savanoris – aktyvaus senėjimo variklis“ mokymų rezultatai ir įgyta patirtis. „Pirmą karta projektas buvo įgyvendinamas nuotoliniu būdu, – pažymėjo MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė. – Iš tiesų mes paaugome: ir technologiškai, ir kaip savanoriai“.
Projektas „MČTAU savanoris –aktyvaus senėjimo variklis“ buvo ne tik apibendrintas rengėjų, bet ir sulaukė dalyvių refleksijų. Dalyviai papasakojo, kuo jiems šie mokymai patiko, buvo naudingi, išsakė pastabų ir pasiūlymų.
Loreta Šteiblienė, viena iš projekto rengėjų, priminė mokymų turinį. Ji vardijo, kad buvo analizuota, kas yra savanoris ir kokia jo veikla, kalbama apie savanorių teises bei pareigas, savanorystės naudą ir sau, ir visuomenei, primintos savanorystės formos, kalbama apie žmogaus emocinį lauką, vertybes, komunikaciją – gebėjimą klausytis, bendravimą, dėkingumą, taip pat apie socialinį kapitalą, psichologinį atsparumą, asmeninius socialinius poreikius ir daugelį kitų dalykų.
L. Šteiblienė priminė, kad mokymo dalyviai rašė apie savo lūkesčius, tarp kurių – naujos kompetencijos bei žinios, sėkmingesnis bendravimas ir geresni nuotolinės veiklos gebėjimai, naudingos paskaitos ir kt. Baigiantis mokymams dalyviai buvo paprašyti užpildyti mokymų vertinimo anketas. Mokymų įvairūs aspektai buvo vertinami balais ir pateiktos įžvalgos, siūlymai bei pastabos.
„Tobulėjimui ribų nėra ir bus daug medžiagos pamąstymui“, – mokymus apibendrino MČTAU rektorė Z. Žebrauskienė.
Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė, sakė, kad labai svarbu turėti saugią vietą, kurioje galima gerai jaustis. Tokia yra MČTAU bendruomenė, kuriai priklauso ir Sveikos gyvensenos fakultetas.
Danguolė Kasperavičienė, Socialinės psichologijos fakulteto dekanė, teigė: „Gyvename tarp skirtingų žmonių, ne visada suprantame, ar gerai mokame bendrauti, nes kiekvienas esame savitas. Šie mokymai padėjo sudėti taškus ant „i“. Reikia išmanyti, kaip prieiti prie žmogaus, ką jam pasakyti. Padariau tokią išvadą: pirmiausia reikia mylėti save. Tada būsime geresni, mokėsime atleisti, suprasti, užjausti, mylėti ir kitą“. Ji sakė esanti dėkinga visoms lektorėms ir visiems projekto rengėjams, linkėjo visiems būti sveikiems bei laimingiems.
Rūta Kožemiakienė, MČTAU Kultūros fakulteto prodekanė, pažymėjo: „Mokymai sustiprino tai, ką jau žinojome, išgirdome ir naujų dalykų. Reikalinga bet kokia patirtis ir žinios. Šis projektas ir nuotolinis bendravimas, kai būname namie, džiugino. Tai didelė nauda“.
MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto prodekanė Lolita Auksė Raudienė pasakojo asmeninę istoriją, kaip ji rūpinasi ir slaugo savo nevaikštančią mamą: „Savanoriui reikia daug energijos, kad gyventų ir už save, ir už kitą žmogų. Savanoris gautas žinias ir patirtį vėliau gali perduoti kitiems“. L. A. Raudienė dar lanko savo buvusias vyresnio amžiaus koleges, kurioms reikia emocinės pagalbos, ir jos nepaprastai tuo džiaugiasi.
Vitalius Skaržinskas, MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto prodekanas projektinei veiklai, atkreipė dėmesį, kad mokymai buvo naudingi keliais aspektais: techniniu, nes mokomasi dirbti nuotolinėmis technologijomis, bendrauti virtualiai, ir paskaitomis. Jam ypač patiko MČTAU rektorės Z. Žebrauskienės paskaita apie žmonių santykius, emocijas, atsaką vieni kitiems. Anot Violetos Skaržinskienės, MČTAU Kultūros fakulteto dekanės, projektas „MČTAU savanoris – aktyvaus senėjimo variklis“ buvo labai savalaikis prieškalėdiniu laikotarpiu.
Teodora Dilkienė, MČTAU Turizmo fakulteto dekanė, teigė: „Visose paskaitose ieškojau savęs ir atidžiai klausiausi. Man labai patiko. Kiekviena paskaita suteikė didelę patirtį. Džiaugiuosi, kad epidemijos metu bendravimas su žmonėmis nenutrūko. Kiekvieną dieną sulaukiu daugybės skambučių. Jie man – savanorystė. Džiaugiuosi, kad mes nenutolome, jog šiandien galime vieni kitiems padėkoti“.
MČTAU prorektorė Aldona Rėksienė sakė: „Smagu, kad yra tokie projektai, kuriuose gali dalyvauti aktyvūs žmonės, ir tuo užsiima, išreikšdami savo požiūrį į kitus. Manau, kad darydami gerus darbus, negalvojame apie kokį nors atlygį, nes tai yra savaime suprantama – darydamas gera kitam, darai gera ir sau“.
Projekto „MČTAU savanoris – aktyvaus senėjimo variklis“ koordinatorė Laima Tuleikienė teigė, kad praėjusią vasarą, kai buvo svarstoma galimybė parengti šį projektą, neįsivaizdavo, jog tai bus toks smagus reikalas mums visiems. Buvo planuojama kiek kitaip, bet dėl koronaviruso pandemijos teko pergalvoti veiklas. Tačiau realybėje projektas pavyko dar geriau, negu buvo galima tikėtis. „Tikrai labai džiaugiuosi ir jaučiausi gavusi didžiulį grįžtamąjį ryšį – organizuoti universiteto savanorių veiklą, iš pradžių juos apmokant, sukurti MČTAU Informacijos centrą „Gyvoji patirties laboratorija“, kurios bazėje ateityje būtų rengiami įvairūs projektai, diskutuojama dėl naujų universitete iškylančių klausimų, – sakė L. Tuleikienė.
Rasa Pakalkienė
Autorės nuotr.