MČTAU Turizmo fakulteto klausytojams šis ruduo įsimintinas netikėtais atradimais. Vienas jų – tai Europos parkas. Vaikščiodami po jį su gide Marina, visai kitu žvilgsniu pamatėme parko skulptūrines kompozicijas. Jos prakalbo meno kalba, o kalvelės, ežerėlių akelės ir medžiai su krentančių lapų švelniu pritarimu kvietė klausytis, ieškoti esminių būties atsakymų ir svajoti…

Įprasminta Europos centro idėja

Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios šio žemyno vietovės. Tačiau 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai, taikydami gravitacijos centrų metodą, nustatė, kad Europos geografinis centras yra į šiaurę nuo Vilniaus (26 km), prie Purnuškių kaimo. 1997 m. čia buvo atidengtas žemyno centrą žymintis akmuo, o 2004 m. iškilo balto granito kolona, puošta žvaigždžių karūna, skirta Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą.

Lietuvos, kaip Europos centro, valstybės idėja atrodė patraukli jaunam menininkui Gintarui Karosui. Žinodamas, kad Europos geografinis centras yra netoli Vilniaus, jis nusprendė įprasminti šią idėją, įsigydamas 55 ha miško plotą ir sukurdamas pirmąją skulptūrą – Europos centro monumentą. Aplink jį granito plokštėse pažymėjo Europos ir kai kurių kitų valstybių sostinių pavadinimus ir atstumus. Štai Paryžius nuo žemyno centro nutolęs per 1 705 km, Lisabona – 3 129 km, o mažiausias atstumas iki Vilniaus – tik 19 km. Išskirtinis muziejus po atviru dangumi įkurtas 1991 m. Jis saugo per 100 įvairių pasaulio šalių menininkų sukurtų skulptūrų, tarp jų – žymiausių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrėjų darbai.

Sutikome Miško fėją

Ilgai nepamirš Europos parko šiais metais į MČTAU Turizmo fakultetą įstoję trečiosios grupės klausytojai. Po ekskursijos parke su daina ėjome prie didžiulio ąžuolo ir sustoję aplinkui kalbėjome apie gamtos dėsnius, apie Pasaulio jėgą rate, kuris vienijo mus draugystės ir meilės jausmu. Nuo tų laikų, kai nutirpo ledynai, atkeliavo čia žmonės, sėdėjo prie laužo ir tikėjo, kad danguje gyvena Praamžius, jo žmona Lada ir jų vaikai: Žemyna, Austėja, Perkūnas ir kiti. Miško Fėją Praamžius apgyvendino miške. Ėjome ieškoti Miško Fėjos. O Miško Fėja išgirdo mūsų kvietimą ir atėjo kartu su Žemyna, Lada ir Praamžiumi. Žemyna mus pasveikino: „Kaip myli motina vaikus, taip savo meilę spinduliuoju aš Pasauliui – gyvybei, vaisingumui, derlingumui. Mielieji mano, šioj vietoj paslaptingoj linkiu jums iš visos širdies daug laimės, džiaugsmo ir vilties su MČTAU ir ateities žaismingos“. Miško Fėjos egzaminas išlaikytas. Kuratorė Milda pakvietė pabendrauti prie suneštinių vaišių. Įteikti pasižadėjimai, pažymėjimai ir grupės įvaizdžio akcentas – mėlynos skarelės.

Dėkoju trečiosios grupės aktyvui – pasiruošimas šventei vyko sklandžiai. Atsakinga už grupės įvaizdį Albina pasirūpino skarelėmis, kuratorės padėjėjas Petras užtikrino, kad visiems tektų po taurę vyno, o vaišių atsirado kiekvieno kraitelėje.

Dėkoju šauniems Turizmo fakulteto klausytojams: Elenai – Miško Fėjai, Vidai – deivei Žemynai, Aldonai – deivei Ladai, Albertui – Praamžiui ir muzikinio fono autoriui Petrui (žiūrėkite nuotraukose).

Teodora Dilkienė, Turizmo fakulteto dekanė

Autorės nuotraukos