Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) įkūrėjas, med. m. dr. Medardas Čobotas (1928–2009), skaitydamas mokslinę medicinos literatūrą, susidomėjo trečiojo amžiaus universitetų veikla, o mintis, kad vyresnio amžiaus žmonėms trūksta bendravimo, pozityvaus mąstymo, naujų įgūdžių, naujos įdomios veiklos, neleido jam ramiai gyventi. Kada, jei ne atkurtoje Lietuvoje atėjo laikas pagalvoti apie vyresnio amžiaus žmones? Jis sakė: „Senjorai turi daug laisvo laiko, nemažą patirties bagažą, bet, deja, pagarbos ir meilės ne visada tiek, kiek norisi. Žinių troškimas, noras neatsilikti gyvenime labai aktualus į pensiją išėjusiems žmonėms. Neveiklumas šiame amžiaus tarpsnyje – ryškiausia priešlaikinio senėjimo, įvairių depresinių būsenų bei mažesnės gyvenimo trukmės priežastis.“ Šio amžiaus žmones jis vadino „aukso fondu“.
Taigi, 1995 m. ir buvo įkurtas TAU, kuris, amžinybėn išėjus jo įkūrėjui, buvo pavadintas Medardo Čoboto vardu. Nuo pat pirmųjų TAU įkūrimo dienų universiteto bendruomenė gali didžiuotis jį lankančiųjų senjorų skaičiaus augimu, aktyvia ir įdomia, daug dalykų apimančia veikla.
Šiemet sukanka 25-eri metai, saugiai brendę buvusiųjų universiteto rektorių – dr. Medardo Čoboto, dr. Vandos Brimienės, esamos rektorės dr. Zitos Žebrauskienės, prityrusių, savo laisvalaikį, žinias ir gebėjimus nesavanaudiškai aukojančių 12-kos fakultetų dekanų, fakultetų prodekanų bei grupių seniūnų rankose. Nuoširdus ir atsakingas šių žmonių požiūris į fakultetų specifiką suteikia universiteto klausytojams galimybę semtis žinių apie istoriją, filologiją, politiką, ekonomiką, gamtosaugą. Jauku ir džiugu, kai darbščiosios universiteto klausytojos kuria įsimintinus, vaivorykštės spalvomis žėrinčius meno kūrinius, dainuoja ansamblyje, chore, šoka, skaito autorių kūrinius, kuria ir rašo savo knygas, mokosi sveikai gyventi, kalbėti angliškai, vokiškai, prancūziškai, itališkai, ispaniškai, aktyviai keliauja po Lietuvą, užsienio šalis. Ir viso to siekta pamažu, tobulinta per šiuos dvidešimt penkerius metus.
Visas Medardo Čoboto TAU kolektyvas kasmet laukia naujų universiteto klausytojų, iš visų jėgų stengiasi organizuoti darbą taip, kad būtų įdomios paskaitų temos, kad būtų patogu lankyti užsiėmimus, kad fakultetų programos tenkintų žingeidžių žmonių poreikius. Nepaisant mūsų gerų norų, ne paslaptis, universiteto patalpų problema lig šiol išlieka labai aktuali, tačiau universiteto rektorė dr. Z. Žebrauskienė stebuklingai sugeba išsisukti iš, rodos, neišsprendžiamos situacijos ar beviltiškos padėties.
Medardo Čoboto TAU rektoratas, siekdamas gerinti ir tobulinti savo darbą, nusprendė sužinoti, ką apie jo veiklą galvoja universitetą jau daug metų lankantys ar naujai į bendruomenę įsijungiantys senjorai. Nedidelė anketa, specialiai šiam reikalui sudaryta moterims ir vyrams atskirai, suteikė mums galimybę pažvelgti į savo darbą mūsų klausytojų akimis, permąstyti darbo metodus, tobulėti, atsižvelgti į visų pageidavimus. Kažkas yra pasakęs: „Aš dar nesutikau katino, kurį jaudintų, ką apie jį kalba pelės“. Nelygindama nieko nei su katinu, nei su pelėmis, noriu sąžiningai užtikrinti, jog mums labai svarbu, kur ir kaip vyksta mokymo procesas, ne vis tiek, kas kviečiamas pokalbiams ar paskaitoms auditorijose, ne vis tiek, kaip jaučiasi klausytojai, ką jie galvoja, kokių jie turi pasiūlymų tolimesniam universiteto tobulėjimui.
Mums tikrai labai svarbu išgirsti visus klausytojus, atkreipti tinkamą dėmesį į jų teikiamas pastabas, patarimus. Tikėkimės, kad tie, kurie pildė anketą, labai nuoširdžiai reiškė savo asmeninę nuomonę apie universiteto veiklą, jo svarbą senjorų gyvenime, sąžiningai įvertino dekanų pasišventimą, iniciatyvumą, jų gebėjimą dalintis gyvenimo džiaugsmu, kurio, suprantama, neturėsi, jei dirbsi tik sau, o ne kitiems. Buvo smagu ir smalsu skaityti žmonių išreikštą nuomonę ir, kas ypatingai džiugu, daugiausiai teigiamą veiklos vertinimą – „šaunuolė rektorė ir kolektyvas“, „viskas apgalvota“.
Žinoma, būtų keista, jei absoliučiai viskas visiems įtiktų, bet mes stengiamės daryti viską čia ir dabar ir siekiame tikslų tokiomis priemonėmis, kokias turime. Geresnių visą laiką mėginame rasti pakeliui. Jūsų nuomonė, pageidavimai, geranoriški pasiūlymai mums be galo svarbūs. Į juos stengsimės atsižvelgti. Smagu, kad mes jau seniai nebijome pasakyti savo nuomonę. Mums tikrai nesunku būti savimi.
Visada mielai priimsime jūsų kritiką, pasiūlymus, kad kartu siektume bendros strategijos, noro plėtoti žinias, kuo malonesnio bendravimo, sveikesnio gyvenimo, kad visiems būtų jauku burtis bendram tikslui, kad niekada neliktume vieni nesėkmei aplankius ir kad galėtume kartu džiaugtis bendrais pasiekimais. „Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus darbas“ (Oscar Wilde). Mes dirbame ir tuo didžiuojamės.
Ačiū Jums už bendradarbiavimą, geranoriškumą, supratimą ir pagalbą.
Aldona Rėksnienė, prorektorė mokymo reikalams ir tarptautiniams ryšiams