Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdamos pristatyti esamus ir rasti naujus sprendimus, kokiomis priemonėmis į viešąjį konsultavimosi procesą įtraukti vyresnio amžiaus žmones, gegužės 19 dieną surengė nuotolinį renginį – diskusiją „ŽINAU–ĮSITRAUKIU–VERTINU: kaip padidinti valdžios ir visuomenės bendradarbiavimą?“
Moderuoti šį renginį buvo patikėta dr. Zitai Žebrauskienei, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorei, Nacionalinės TAU asociacijos pirmininkei.
Renginio metu aptartos esamos senjorų dalyvavimo viešojoje politikoje priemonės (viešosios konsultacijos, peticijos, susitikimai su ministrais ir pan.) ir ieškoma naujų galimybių, padėsiančių labiau įtraukti vyresnio amžiaus žmones į sprendimų priėmimo procesus.
Renginyje dalyvavo ES lėšomis finansuojamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ vadovė Gitana Vaškelienė bei šio projekto koordinatoriai, Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, Nacionalinio švietimo organizacijų tinklo koordinatorė Judita Akromienė. Senjorams skirtoje diskusijoje dalyvavo 30 žmonių, kurie atstovavo įvairioms vyresnio amžiaus žmones vienijančioms organizacijoms – Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijai, Lietuvos pensininkų sąjungai „Bočiai“, Trečiojo amžiaus universitetams, Lietuvos vyresniojo amžiaus asmenų asociacijai EURAG, vietos bendruomenėms.
Savo pranešime „Senjorų dalyvavimas viešojoje politikoje: esama situacija, priemonės“ MČTAU rektorė Z. Žebrauskienė pabrėžė, kad senjorai, turintys didelę patirtį ir sudarantys trečdalį šalies gyventojų, yra labai svarbi tikslinė grupė, priimant aktualius visuomenei sprendimus, tačiau senjorų dalyvavimas viešajame valdyme yra nepakankamai aktyvus. Nors senjorai gana aktyviai dalyvauja įvairiose kultūrinėse ir pilietinėse iniciatyvose, savanoriškose veiklose, tačiau valstybė, pranešėjos nuomone, turėtų labiau skatinti aktyvaus senėjimo idėjas, didinti senjorų socialinę ir pilietinę įtrauktis.
„Prognozuojama, jog iki 2040 m. kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkeriais metais. Toks spartus visuomenės senėjimas tampa svarbiausiu šių dienų visuomenės iššūkiu, turinčiu tiesioginę įtaką gyventojų sveikatai, ekonominiam vystymuisi, gyvenimo kokybei bei socialinei sanglaudai. Senėjanti visuomenė yra pasaulio pažangos rezultatas, tik mes kol kas neišmokome tinkamai prie to prisitaikyti. Niekas neišmoko – nei verslas, nei valstybė, nei jaunimas, nei patys senjorai. Siekiant pažangos ir aktyvaus senjorų dalyvavimo viešajame valdyme, turime mokytis veikti kartu“, – kalbėjo Z. Žebrauskienė.
Diskusijose, kurias moderavo MČTAU rektorė, buvo aptartos priežastys, trukdančios senjorams aktyviau dalyvauti priimant sprendimus viešajame sektoriuje, diskutuota, kas paskatintų senjorus aktyviau dalyvauti sprendimų priėmime, kokiomis patrauklesnėmis formomis senjorai galėtų dalyvauti viešajame gyvenime, kurios gyvenimo sritys jiems aktualiausios, kokių rezultatų ir sprendimų jie tikisi.
Senjorų dalyvavimą viešojoje politikoje įgalina šios pagrindinės atviro valdymo priemonės: viešosios konsultacijos, peticijos, e.demokratijos priemonės, įstaigų Facebook paskyros, kontaktai su valdžios atstovais. Aptarti gerieji savivaldybių, ministerijų priemonių, įtraukiant senjorus į viešuosius procesus, pavyzdžiai. Taip pat aptarta vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo viešojoje politikoje institucinė sistema – Lietuvos pensininkų reikalų tarybos veikla, jos tobulinimo kryptys.
Diskusijų moderatorė Z. Žebrauskienė apibendrino renginio dalyvių pasiūlymus ir suformulavo išvadas, kurios įgalins įgyvendinti efektyvesnes, patrauklesnes senjorų – tarp jų ir Trečiojo amžiaus universitetų klausytojų – įtraukimo į viešąją politiką priemones.
MČTAU inf.