2020 m. gegužės 17 d.

Gerbiami Sveikos gyvensenos fakulteto studentai!

Visiems puikiai žinoma, kad vaistas turi būti saugus, efektyvus ir patikimas, tačiau dėl neracionalaus vartojimo gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir pakenkti mūsų sveikatai.

Garsus romėnų filosofas Seneka teigė: ,,Kai kurie vaistai gali būti pavojingesni už pačias ligas”. Aktualu ir šiandien, kai vaistai vartojami neatsakingai, netinkamai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė pateikė informaciją apie pavojus, kurie kyla vartojant vaistus.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Kaip ir kur laikyti vaistus?

Originalūs ir generiniai vaistai: kas turi įtakos gydymo(si) sėkmei?

Apie savigydą bei vaistų sąveikas

2020 m. gegužės 12 d.

Mieli Sveikos gyvensenos fakulteto studentai!

Dėl spartaus civilizacijos progreso pasaulyje gerėja gyvenimo sąlygos, ilgėja ir gyvenimo trukmė. Deja, bet sparčiai augantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, COVID-19 pandemijos metu padidintos rizikos grupės žmonėms tapo pagrindine, ypač vyresnių žmonių, mirties priežastimi.

Sveikos gyvensenos fakultetas, skelbdamas aktyvaus ir sveiko senėjimo idėją, formuoja ir stiprina MČTAU klausytojų sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įgūdžius bei įpročius, didina senjorų užimtumą, įtraukdamas juos į teorinius ir praktinius seminarus bei fizinio aktyvumo renginius. Teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose pristatomos sveikos gyvensenos ugdymo, lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių įvertinimo, savikontrolės principų mokymo metodikos. Vykdant švietėjišką veiklą, tobulinamos sveikos gyvensenos teorinės ir praktinės žinios, sveikos mitybos pagrindai, susipažįstama su lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniais bei savikontrolės principais. Skatinama individuali iniciatyva išaiškinant lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius ir savikontrolės metodus.

Nepaisant, kad griežtos COVID-19 karantino sąlygos laikinai sustabdė mūsų aktyvią veiklą, bet be fizinio aktyvumo užsiėmimų nebemokame gyventi, pasinaudodami įvairiomis programomis sportuojame individualiai namuose. Viltingai laukiame karantino pabaigos, kai vėl galėsime sportuoti visi kartu. Nenutraukėme artimų ryšių su Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studijų programos Dietetika studentais, kurie atlieka praktiką nuotoliniu būdu, konsultuoja MČTAU klausytojus sveikatai palankios gyvensenos klausimais, rekomenduoja, kaip sveikiau pasigaminti maisto produktus namų sąlygomis, rengia ir pritaiko valgiaraščius, konsultuoja kitais tinkamos maitybos klausimais.

Maloniai nudžiugino naujai išleista profesoriaus Algimanto Kirkučio ir daktaro Hanso Diehlo knyga „Kaip išsigydyti širdies ir kitas lėtines ligas be vaistų”. Gyvensenos medicina keičia sveikatos apsaugos paradigmą“, kurioje du medicinos profesoriai dalijasi naujausiomis ir patikimomis mokslinėmis žiniomis, o pagrindinė šios knygos mintis – gera sveikata ir laimingas gyvenimas yra pasirinkimo, o ne pasyvaus atsitiktinumo dalykas.

Ši knyga taps mūsų tolesnio mokymosi vadovėliu.Teisingas darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba, adekvatus fizinis aktyvumas, streso valdymas, aktyvus paciento įsijungimas į gydymo procesą – tai elementai, iš kurių formuojama nauja medicinos sritis – gyvensenos medicina. Pagrindinis šios medicinos tikslas – pašalinti priežastis sukėlusias lėtines ligas ir padidinti imuninės sitemos veiksmingumą.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Knygos įvadas

 10Kaip

2020 m. gegužės 7 d.

Gerbiami Sveikos gyvensenos fakulteto studentai!

Vaistų vartojimo istorija labai sena, kaip ir žmonijos civilizacija. Mūsų protėviai nuo ligų gelbėdavosi augalais, žolelėmis ir įvairiais prietarais. Prasidėjus pramonės revoliucijai, XVIII – XIX amžiuje, vaistažolių vartojimą išstūmė cheminiai vaistai.

Vaistai – viena svarbiausių ir daugiausia priežiūros tiek gamybos, tiek pardavimo procesuose reikalaujančių prekių. Juk net ir pats „nekalčiausias“ vaistas gali ne tik išgydyti, bet ir pakenkti organizmui, jei jis bus vartojamas ar laikomas netinkamai.

Mūsų bendruomenė, esanti pavojingiausios rizikos grupėje, serganti įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kasdien suvartoja ne vieną tabletę. Todėl turime būti atidūs ir atsargūs vartodami cheminės kilmės vaistus.

Kiekvieno vaisto poveikis kinta kartu vartojant kito vaisto, augalinių vaistų, papildų, maisto, gėrimų ar veikiant aplinkos cheminėms medžiagoms.

Vaistų suderinamumas – ne naujovė, bet apie tai žino vos vienas kitas žmogus. Kaip rodo tyrimai, vaistų suderinamumą būtina pasitikrinti vartojant bent du skirtingus vaistus. Tai galima padaryti perskaičius vaisto ar papildo informacinį lapelį arba konsultuojantis su vaistininku.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vidutiniškai kiekvienas žmogus Lietuvoje kasdien suvartoja vieno vaisto dozę, pavyzdžiui, išgeria po tabletę. Kiekvienas vaistas turi ne tik gydomąjį, bet ir šalutinį poveikį. Šio poveikio pasireiškimo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių (paciento amžiaus, lyties, gretutinių ligų, kitų kartu vartojamų vaistų), todėl vieniems pacientams jis gali pasireikšti, o kitiems – ne. Tačiau pasireiškia tikrai ne visiems, vartojantiems tą patį vaistą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena gyventojams saugaus vaistų vartojimo taisykles.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė pristato aktualų pranešimą apie tai, kaip atpažinti sukčius ir nenusipirkti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip vaistai ir apie šalutinį vaistų poveikį.

Apie vaistus ir galimą šalutinį jų poveikį.

Kodėl vaistus būtina pirkti tik vaistinėse?

Kaip pasitikrinti, ar do minantis preparatas yra vaistas.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

2020 m. balandžio 27 d.

Bitininkystės produktų vartojimas ūmių virusinių infekcijų metu. Gydytoja habil. dr. D. Stasytytė-Bunevičienė.

2020 m. balandžio 22 d.

Kojų lėtinės venų ligos profilaktika. Doc. Dalia Triponienė.

 

2020 m. balandžio 16 d.

Mieli Sveikos gyvensenos fakulteto studentai,

puikiai žinome, kad regėjimas leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Menkiausias regėjimo sutrikimas žmogui sukelia daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir jomis rūpintis.

Daug kas priklauso nuo paveldėjimo, tačiau kai kurių rizikos faktorių galima išvengti. Akis būtina saugoti nuo saulės, kenksmingų ultravioletinių spindulių poveikio. Nešioti tamsius akinius reikėtų ir žiemą, nes net 80 procentų šviesos atspindi sniegas. Regėjimo pablogėjimui gali turėti įtakos ir didelis cholesterolio kiekis, antsvoris bei rūkymas. Vyresniems žmonėms reikia dažniau pasimatuoti akių spaudimą, profilaktiškai vartoti antioksidantus ir maisto papildus, kurių sudėtyje yra liuteino ir zeaksantino.

Apie vyresnio amžiaus žmonėms akių šviesą atimančias ligas paskaitos konspektą paruošė gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė Donata Montvilaitė: "Kaip mes galime padėti savo akims"

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

2020 m. balandžio 11 d.

Mieli Sveikos gyvensenos fakulteto studentai,

Šv. Velykų šventė kviečia mus džiaugtis gyvenimu ir visavertiškai jį gyventi. Kviečiu džiaugtis visomis mums suteiktomis gyvenimo dovanomis: kiekviena diena, kiekvienu mums duotu žmogumi. Atgimstant gamtai, keiskimės ir mes, kad dar labiau mylėtume, geriau suprastume vieni kitus, lengviau prisipažintume klydę ir taisytumės. Išgyvenkime šį džiaugsmą savo širdyse ir gyvenime ne tik Šv. Velykų rytą, bet ir kasdien vis iš naujo, kad patirtume mums suteiktą gyvenimo pilnatvę.

Sergančiųjų skaičius korona virusu kasdien vis didėja, todėl vis didėja rizika užsikrėsti šiuo virusu. Ypatingai svarbu turėti stiprų imunitetą. Imuninė sistema užtikrina apsaugą nuo įvairių žalingų išorinių veiksnių, tarp jų – virusai ir bakterijos. Natūralus imuninės sistemos stiprinimas ir tinkama gyvensena yra du svarbiausi aspektai siekiant užtikrinti gerą imunitetą.

Norint išlikti sveikiems būtina pasirūpinti savo imunine sistema. Žmogus, turintis stiprų imunitetą, rečiau serga, o jei ir suserga – tik lengva ligos forma. Imuniteto stiprinimui svarbus pakankamas miego kiekis, fizinis aktyvumas, vidinė ramybė, patalpų, kuriose būname, vėdinimas, subalansuota mityba, kurioje būtų pakankamai daržovių ir vaisių, pakankamas vitaminų, mineralų, antioksidantų kiekis bei imunitetą stiprinančių medžiagų vartojimas.

Kviečiu paskaityti biochemijos specialistės Jurgitos Grigaliūnienės paskaitos „Signalizacija”, įjungianti imunitetą, kovoje su grėsmėmis", santraukos.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

2020 m. balandžio 7 d.

Mieli Sveikos gyvensenos fakulteto studentai, sveikinu jus su Pasauline sveikatos diena!

Jau 70 metų balandžio 7 dieną visa planeta mini Pasaulinę sveikatos dieną. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas kasmet skelbia metų šūkį, iškelia problemą ir siekia atkreipti dėmesį viso pasaulio medikams bei žmonijai, kur dabar reikalinga pagalba, kuriai šaliai pasaulio valstybės turi skirti daugiau dėmesio, kad nuolat gerėtų gyventojų sveikata. Deja, šiemet šūkio tiesiog nėra. Ir visiems suprantama kodėl. Virusų sukeltas pandeminis karas kasdien, kas valandą skaičiuoja absurdiškiausius duomenis iš viso pasaulio, kurių centre – žmogaus gyvybė. Tūkstančiai gyvybių...

2020 m. kovo 11 d Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) koronaviruso protrūkį paskelbė grėsminga žmonijai pandemija. Pasak PSO vadovo Tedroso Adanomo Gebrejesuso – tai pirmas kartas, kuomet dėl bent vienos iš koronaviruso atmainų skelbiama pandemija, kadangi sergamumas vienu metu apėmė visus pasaulio žemynus.

COVID-19 pandemija – didžiausia amžiaus globalinė krizė. Jos gylis ir mastas kol kas sunkiai suvokiami žmogaus protui. Ši visuomenės sveikatos krizė pavojinga absoliučiai visiems 7,8 mlrd. Žemės gyventojų. Finansine ir ekonomine prasme ji jau viršijo 2008–2009 metų nuosmukio padarinius.

Stebėdami pasaulinės pandemijos eigą bei karantino reikalavimus turime pažymėti, kad mūsų bendruomenė priskirta ypatingos rizikos grupei. Remiantis PSO informacija žinome, kad didesnę riziką susirgti sunkesne COVID-19 forma turi vyresnio amžiaus žmonės (vyresni kaip 60 metų) bei sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Naujasis koronavirusas pasaulyje jau nusinešė daugiau kaip 70 tūkst. gyvybių. Daugiausia – Europoje, tai rodo pirmadienį naujienų agentūros AFP paskelbti oficialūs 13 val. duomenys. Iš 70 009 pandemijos aukomis tapusių žmonių 50 215 mirčių užregistruota Europoje. Apie tai praneša Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) surinkti duomenys iš įvairių pasaulio šalių. Daugiausia mirties atvejų – 15 877 – užregistruota Italijoje, Ispanijoje – 13 055, Jungtinėse Valstijose – 9 648, Prancūzijoje – 8 078.

Kinijos nacionalinė sveikatos apsaugos komisija antradienį pranešė, kad per pastarąją parą nemirė nė vienas naujuoju koronavirusu užsikrėtęs pacientas – pirmąkart nuo sausio pradžios, kai šalis pradėjo skelbti pandemijos mirtingumo duomenis.

Nerimastingai kasdien skaitome žinias ir skaičiuojame nukentėjusius Lietuvoje. Koronaviruso pikas Lietuvoje gali būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis. ,,Sunkių koronaviruso atvejų ir mirčių nuo jo daugės“, įspėja Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Tačiau šią gražią pavasario dieną noriu priminti apie mūsų veiklą, užsiėmimus, bendrus darbus ir tikslus.

MČTAU bendruomenė, skatindama bei plėtodama aktyvią ir sveiką gyvenseną tarp senjorų, Vilniaus Vingio parke jau du kartus minėjo Pasaulinę sveikatos dieną šūkiais: ,,Sveikata – visiems” bei ,,Sveikas senėjimas“.

Renginių metu tobulinome sveikos gyvensenos įgūdžius, kalbėjome apie fizinio aktyvumo bei subalansuotos mitybos svarbą. Į šventę susirinkdavo apie 500 dalyvių iš Vilniaus bei dešimties Lietuvos trečiojo amžiaus universitetų. Pavasarėjančioje gamtoje mankštinomės, vaikščiojom šiaurietiškomis lazdomis, dalyvavome mėgėjiško sporto varžybose, susipažinome ir bendravome su kitais TAU kolektyvais, vaišinomės arbatos puodeliu ir mėgavomės ypač gardžia kareiviška koše. Tai tapo tradicija pasveikinti bundančią gamtą, su saule pasitikti pavasario dvelksmą. Planavome ir šį pavasarį organizuoti puikų sveikos gyvensenos renginį Katedros aikštėje. Aptarę šventės scenarijų su Vilniaus miesto savivaldybe, jau buvome suderinę laiką ir vietą. Beveik visi TAU studentai buvo informuoti apie numatomą šventę. Reikėjo tik kvietimus išsiųsti. Nespėjome.

Sveikos gyvensenos fakultetas, tobulindamas sveikos gyvensenos įgūdžius, ieško įvairesnių bendravimo tarp senjorų formų. Socialiai atsakinga partnerystė vyksta tarp Vilniaus kolegijos ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto.

Vilniaus kolegijos bendradarbiavimas su MČTAU prasidėjo dar 2019 m. pabaigoje. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir atliktas taikomosios konsultacinės veiklos darbas – užsakomasis tyrimas „Pagyvenusių ir vyresnio amžiaus asmenų maitinimosi, įskaitant įmitimą, ir maitinimosi įpročių vertinimas“. 2020 m. sausio 9 d. Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė Erika Dzimidaitė ir mokslo skyriaus vedėja dr. Erika Kubilienė su studentais, būsimaisiais dietistais, susirinkusiems MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto klausytojams organizavo ir pristatė tyrimo rezultatus, skaitė paskaitą „Tinkamo maitinimosi principai vyresnio amžiaus asmenims" bei konsultavo sveikos mitybos klausimais. Visiems užsiėmimo dalyviams Vilniaus kolegija įteikė atminimo dovanėles.

Vaisingas bei abipusiškai naudingas bendradarbiavimas tęsiamas ir MČTAU laikinai sustabdžius veiklą ekstremalios situacijos tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje metu. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studijų programos Dietetika studentai, būsimieji dietistai, atlieka praktiką nuotoliniu būdu, konsultuoja MČTAU klausytojus sveikatai palankios gyvensenos klausimais, rekomenduoja, kaip sveikiau pasigaminti maisto produktus namų sąlygomis, rengia ir pritaiko valgiaraščius, konsultuoja kitais tinkamos maitybos klausimais. Tikimės, kad šis socialiai atsakingas bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateityje, kad Vilniaus kolegija ir MČTAU suras dar daugiau sąlyčio taškų, kartu įgyvendins savo misijas visuomenei, teiks švietimo paslaugas, skleis mokslo žinias, kultūros vertybes, teisingumo idėjas, puoselės demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo principus.

Šią priešvelykinę savaitę noriu palinkėti visiems didelės kantrybės gyvenant karantino sąlygomis. Nepamirškite, kad mes jau turime puikius sveikos gyvensenos įgūdžius, kuriuos ir toliau tobuliname. Dar kartą noriu paraginti – saugokite savo ir savo artimųjų sveikatą, būkite namuose. Daugiau skaitykite, kalbėkite virtualiai su draugais, stebėkite pasaulio įvykius per televiziją ir svarbiausia – būkite sveiki!

Gražių Šv. Velykų, geros nuotaikos ir optimizmo!

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė


2020 m. balandžio 2 d.

Mieli Sveikos gyvensenos fakulteto studentai!

Pirmiausia noriu priminti apie ypač sugriežtintą Vyriausybės nurodymą, todėl būkime vieningi ir likime namuose.

Deja, griežtos koronaviruso infekcijos karantino sąlygos dar nesudaro galimybių mums susitikti ir toliau plėsti savo žinių akiratį. Tad bandysime šias spragas kompensuoti neakivaizdžiai studijuodami garsių mokslo žmonių paskaitas virtualioje erdvėje.

2019 mokslo metų pradžioje kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečiu bei Klaipėdos universitetu buvo organizuotas forumas „Alternatyviosios medicinos prioritetai ir vertinimai“. Gausiai susirinkę trečiojo amžiaus universitetų klausytojai ir svečiai iš visos Lietuvos susipažino su alternatyviosios medicinos vieta šiuolaikinėje sveikatos apsaugos sistemoje, naujausiais holistinės medicinos pasiekimais pasaulyje ir Lietuvoje.

Tarp visų išklausytų paskaitų prisiminkite puikų biochemijos specialistės, biorezonanso „Life Expert“ atstovės Jurgitos Grigaliūnienės pranešimą apie šiuolaikinių technologijų įtaką žmogaus sveikatos korekcijai, gyvenimo trukmės ilginimui. Pateikiu planuotos paskaitos sutrumpintą variantą. Tikiu, bus įdomu ir naudinga visiems.

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Šiuolaikinių biorezonansinių technologijų įtaka žmogaus sveikatingumui. Jurgita Grigaliūnienė, biochemijos specialistė


2020 m. kovo 19 d.

Kasdienis sveikos gyvensenos įgūdžių taikymas karantino sąlygomis

Gerbiami Sveikos gyvensenos fakulteto studentai!

Kiekvieną ketvirtadienį aš jus pasveikindavau A11 auditorijoje. Deja, situacija dabar kitokia ir tai darau virtualioje erdvėje.

Vykdydami tęstinį edukacinį projektą ,,Sveikos gyvensenos ugdymas bei lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių išaiškinimas ir savikontrolės principų mokymas” susipažinome su sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo, kenksmingų įpročių prevencijos, lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių temomis. Tai didino mūsų išprusimą bei ugdė sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įgūdžius.

Visuomet atsakingai planuoju mūsų fakulteto veiklą, teorinių užsiėmimų tematiką, aktualumą. Džiaugiuosi Jūsų aktyvumu praktiniuose fizinio aktyvumo užsiėmimuose. Sveikintina, kad yra lankančių treniruotes kiekvieną savaitės dieną. Visi puikiai žinome, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai kiekvienam turi tapti įpročiu. Pasaulyje daugėjant senyvo amžiaus gyventojų ir ilgėjant gyvenimo trukmei, labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti žmonių fizinį aktyvumą, savarankiškumą ir sveikatą kasdienėje veikloje.

Dabar pasaulis užsidarė, nes Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 m. kovo 10 d. paskelbė pasaulinę naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemiją. Ligos proveržis skaičiuojamas šimtais tūkstančių atvejų visuose pasaulio žemynuose, užkratą perduodant iš žmogaus žmogui. Koronavirusai ypač pavojingi silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims (mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms).

Šią savaitę Lietuvos vyriausybė paskelbė karantiną nacionaliniu mastu. Po šių grėsmingų sprendimų, mūsų universitete gyvenimas staiga sustojo…

Visi naujausi psichologiniai ir fiziologiniai tyrimai tvirtina, kad mūsų kūnas ir siela yra visuma bei veikia vienas kitą. Jei esame prastos fizinės būklės, mus dažniau aplanko liūdnos, pesimistinės mintys, atsiranda įtampa asmeniniuose santykiuose. Jei mūsų kūnas yra sveikas, smegenys gauna pakankamai deguonies, esame kūrybiški ir energingi, kasdienius darbus atliekame greitai ir su malonumu.

Priminsiu keletą svarbiausių mūsų nuostatų. Įsidėmėkite!

  • - Fizinis aktyvumas – ilgalaikė mankšta gerina širdies ir plaučių veiklą, taip pat gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą. Žmonės, kurie nuolat mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi ir yra mažiau prislėgti negu tie, kurie nesimankština;
  • - Ypač tikslinga, kryptinga kvėpavimo reguliacija. Tai vienas efektyviausių būdų, leidžiantis suvaldyti ir reguliuoti emocinę būseną. Specialūs kvėpavimo pratimai (įvairaus gilumo, intensyvumo, dažnumo, ritmo, trukmės) teigiamai veikia nervų sistemą ir organizmo apykaitos procesus;
  • - Praktiškai atlikti kvėpavimo pratimus rekomenduotina tiems, kurie turi ypač didelį protinį ar emocinį krūvį. Dėl gyvenimo sąlygų, ypač po ligos, kvėpavimas dažnam sutrinka;
  • - Relaksacinėmis įtampos valdymo priemonėmis siekiama greitai ir efektyviai atstatyti organizmo funkcijas. Tai kvėpavimo pratimai, meditacija;
  • - Humoras tikrai sumažina neigiamą streso poveikį psichologinei gerovei, ypač nuotaikai. Juokas veikia panašiai kaip mankšta – jis mus suaktyvina, masažuoja raumenis, sukelia atsipalaidavimo jausmą. Tai padeda paaiškinti, kodėl linksmus žmones ne taip trikdo stresą sukeliantys įvykiai.

Gyvenant karantino režimo sąlygomis, labai svarbu aplinka, kurioje jūs esate. Gyvenamosios patalpos turi būti reguliariai valomos, dezinfekuojamos, vėdinamos, kad nesusidarytų sąlygos virusams ir mikrobams daugintis bei plisti mūsų aplinkoje.

Fizinis aktyvumas labai svarbus žmogaus sveikatai: tiek fizinei, tiek psichinei. Nepamirškime, kad mankšta senjorams stiprina viso kūno raumenis, kaulus, sąnarius, lavina pusiausvyrą ir koordinaciją, didina judesių amplitudę, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos aktyvumą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją, nerimą. Prisiminę mūsų sportinių šokių programos, sveikatingumo mankštos, judesio terapijos užsiėmimų treniruotes puikiai jas galite kartoti namuose.

Tiesiog jau šiandien pradėkite grūdinti organizmą. Nebijokite rytais palįsti po kontrastiniu dušu (procedūrą visada baikite vėsiu vandeniu ir kaskart mažinkite jo temperatūrą). Nesirenkite itin šiltai – perkaitę greičiau peršalsite. Miegokite ir mankštinkitės prie praviro lango ar orlaidės.

Prisiminkite sąmoningo kvėpavimo terapijos mokymus – tai vienas efektyviausių būdų, valdantis emocinę būseną. Taisyklingai kvėpuodami gaunate daugiau deguonies, kuris būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Kvėpavimo specialistai teigia, kad visi mikroorganizmai, virusai, bakterijos ir net vėžio ląstelės dauginasi esant deguonies trūkumui.

Stenkitės pagal galimybes nors kartą per dieną išeiti pasivaikščioti į gryną orą. Vaikščiojimui pasirinkite parkus, miškelius, venkite bendravimo, žmonių susibūrimų. Nepamirškite, kad yra paskelbtas karantino režimas. Išėję į gryną orą prisiminkime šiaurietiško ėjimo lazdomis treniruotes. Šiaurietiško ėjimo dėka reguliuojamas kvėpavimas, gerinamas širdies ir kraujagyslių sistemos darbas.

Puikiai esame išmokę svarbiausių sveikos mitybos ir maitinimosi principų. Maistas turi būti įvairus, subalansuotas bei vartojamas saikingai. Žinome, kad mityba bus subalansuota, kai yra tinkamų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Prisiminkite, kad net ir būtinas maistas, jei jo vartojama per daug, turi neigiamos įtakos sveikatai. Subalansuota mityba – tai maisto racionas, kuris užtikrina organizmui visas būtinąsias maisto medžiagas – baltymus, angliavandenius, riebalus, mineralus, vitaminus bei vandenį.

Svarbu užtikrinti, kad būtų vartojami įvairūs maisto produktai, siekiant išlaikyti žmogui rekomenduojamą santykį. Sveikai mitybai reikia ne tik šių medžiagų bet ir per maistą ar maisto papildus gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Stebėkite ir sekite naujausias žinias apie kasdieninį gyvenimą karantino sąlygomis, laikykitės higienos namuose, bendraudami su artimaisiais. Manau, jei visi žinos ir laikysis Lietuvos vyriausybės nurodymų, greitai vėl pasimatysime Sveikos gyvensenos fakultete. Būkite sveiki!

Nuoširdžiai Jūsų,

Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Rekomenduoju paskaityti psichologės Mirolandos Trakumaitės patarimus „Rūpinkitės savimi karantino metu“.

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 216 kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT457290000001700205

Žemėlapis

DARBĄ ATNAUJINA MČTAU REKTORATAS. DAUGIAU INFORMACIJOS SKELBIMUOSE