Viename iš 12-kos fakultetų
Kultūros fakulteto Menų istorijos katedra, kurioje jau antrus mokslo metus klausytojai turi galimybę susipažinti su turtingu muzikos pasauliu, vasario 19 d. suorganizavo išvyką į Varšuvos operos teatrą pasiklausyti Stanislovo Moniuškos operos „Halka“. Šią operą kompozitorius sukūrė dar gyvendamas Vilniuje. 1848 m. operos koncertinis variantas buvo atliktas Vilniaus teatre, tuo metu rezidavusiame dabartinės Rotušės pastate. Dar po dešimties metų gerokai išplėsta opera buvo pastatyta Varšuvoje ir susilaukė tikro triumfo. Netrukus S. Moniuška tapo Varšuvos operos teatro vyriausiuoju dirigentu ir teatro meno vadovu. Opera „Halka“ – pirmoji nacionalinė lenkų opera, kurios tema atliepė didžiosios daugumos Lenkijos gyventojų lūkesčius bei atspindėjo XIX a. vidurio visuomenės nuotaikas. Partitūroje naudojami lenkų tautinių šokių – polonezo, mazurkos – motyvai, operos veikėjų lenkiški vardai, veiksmo vieta – Lenkijos kaimas ir, be abejo, tautiniai drabužiai, negalėjo nesukelti patriotinių jausmų antplūdžio. Nuo to laiko S. Moniuška pelnytai laikomas Lenkijos operos tėvu. Ne veltui Didžiojo teatro – Nacionalinės operos pagrindinė salė pavadinta Stanislovo Moniuškos vardu. Per pertrauką turėjome progą apžiūrėti visus erdvius holus, koridorius, kurie stebino savo dekoro prabanga, veidrodžių gausa, galėjome nekukliai paspoksoti į varšuvietiškos publikos apdarus.
Mums pavyko patekti į pirmą popremjerinį naujojo operos pastatymo pasirodymą. Premjera Varšuvoje įvyko 2020 vasario 11 d. Opera „Halka“ – itin šiuolaikiškas pastatymas. Kas Vilniuje matė „Eugenijų Oneginą“, kur Oneginas – komjaunuolis, bene sekretorius, tai nenustebs, kad „Halkoje“ vietoje valstiečių – indų plovėjos, padavėjos, o vietoje bajorų – oligarchų išlepintas „auksinis jaunimėlis“. Tad pagrindinė anuomet skirtingų luomų, o dabar – skirtingų socialinių sluoksnių konflikto linija išlaikyta, o operos siužeto pabaiga – tragiškas jaunos merginos likimas, tebėra amžina tiek viduramžių, tiek dabarties problema.
Puikiai skambėjo moterų choro partijos, audringų publikos plojimų nusipelnė vieno iš pagrindinių veikėjų Janteko vaidmens atlikėjas Rafal Bartminski ir, be abejo, Halka – Eva Vesin. Karštai plojome Lukaš Borovič diriguojamam orkestrui, kuris suteikė išskirtinę progą pasiklausyti melodingos S. Moniuškos muzikos.
Beje, Didžiojo teatro – Nacionalinės operos mažoji, koncertinė salė pavadinta Lietuvoje, Kybartuose gimusio mūsų tautiečio Emilio Mlynarskio vardu. Pusamžiu vėliau E. Mlynarskis buvo tituluojamas Varšuvos muzikos karaliumi.
Kitą dieną dar spėjome apsilankyti Varšuvos karalių rūmuose ir pastebėti „lietuviškus“ akcentus eksponuojamose erdvėse. Gaila, nedaug laiko liko pasigrožėti Šv. Jono arkikatedra ir miesto Rotušės aikšte.
Kultūros fakulteto Menų istorijos katedros inf.