Prasidėjus pirmajai Advento savaitei – susikaupimo, apmąstymų metui, MČTAU bendruomenė gruodžio 3 d. susirinko šventiškai pagerbti Advento vainiką ir įžiebti pirmąją – Vilties žvakę, pasidžiaugti mūsų darnia, kuriančia, besidalijančia bendruomene. „Už girių girių/ ugnelė degė/, ei, Kalėda, Kalėda...“, – scenoje išsirikiavę romantinio muzikavimo grupės „Romantikai“ atlikėjai, rankose laikydami degančias žvakeles, sukūrė Didžiosios šventės laukimo nuotaiką. Scenoje puikavosi Honoratos Vilks nupintas Advento vainikas, simbolizuojantis Atėjimo stebuklą, artėjantį Išsipildymo metą ir kviečiantis atverti širdį gerumui.
Pirmąją žvakę įžiebė į šventinę popietę pakviestas mūsų universiteto kapelionas kun. Vytautas Rapalis – jis kartu su mūsų bendruomene ir per šventes, ir liūdesio ar netekties valandą. Uždegęs žvakę, kunigas pasidžiaugė smalsia, žingeidžia bendruomene, trokštančia sužinoti kažką nauja arba naujai pažvelgti į žinomus dalykus. Mūsų mylimas kapelionas prisipažino, kad kalbėti apie Gerumą – sudėtinga, nes kiekvienas jį supranta savaip, kaip nevienodai supranta ir laimę, tiesą, šeimą, laisvę, pasiaukojimą ir kitas taurias žmogiškąsias vertybes.Todėl svarbu gebėti suvokti, kad kiekvienas žmogus yra kitoks, kad kiekvienas turi teisę rinktis, kaip jam gyventi savo gyvenimą, atrasti savo tiesą, savo gerumo sampratą. Kunigas pakvietė stabtelėti bėgančio laiko tėkmėje, susikaupti, susimąstyti, klausytis savo prigimties balso – juk gerumas šalia mūsų, mumyse, jis turi tęstis kiekvieną dieną, ir mažiau reikia kalbėti apie Gerumą, o tiesiog gyventi tuo gerumu, netaupant gero žodžio, atjautos.
Retas kuris atsiverčiam Bibliją, tad kunigo išsakytos tiesos apie Gerumą ilgam išliks atmintyje. Bet labiausiai įsimena paprasti, žemiški dalykai – kad ir kapeliono perskaitytas garbios senjorės laiškas draugei, kuris pastaruoja metu klajoja interneto erdvėje:
„83- jų metų močiutės laiškas savo draugei
Brangi Birute,
aš daugiau nebeskaitau ir vis rečiau valau dulkes. Aš sėdžiu kieme ir mėgaujuosi vaizdu ir jau nesirūpinu, kad sode auga piktžolės. Laiką leidžiu su šeima, draugais ir mažiau dirbu.
Gyvenimu reikia mėgautis, o ne jį kentėti. Dabar aš bandau tai suvokti ir imu vertinti.
Žinai ką? Daugiau jau netaupau. Kiekvieną dieną naudoju savo porceliano puodelius ir krištolo servizus, tam visada randu ypatingų priežasčių: pražydo amarilio žiedas, nuvertėjo euras...
Eidama į turgų rengiuosi gražiausiais rūbais. Jeigu atrodysiu sėkminga, man bus paprasčiau išleisti pinigus. Nelaukiu svarbios priežasties pasipurkšti savo mėgstamais kvėpalais. Kvepėdama einu į banką ir į polikliniką.
Niekada nesakau „kada nors“, nes viską darau dabar. Nežinau, ką darytų kiti, jei žinotų, kad rytoj jų nebus. Manau, jie pasikviestų šeimos narius ir kelis artimiausius draugus. Gal būt, kam nors paskambintų ir atsiprašytų už savo žodžius. Aš labai pergyvenu, kad nepasakiau tėvams ir vyrui, kaip juos myliu.
Stengiuosi, kiek galiu, pripildyti savo likusį gyvenimą juoku ir laime. Ir kiekvieną dieną, atmerkdama akis, pasakau sau, kad ši diena bus ypatinga. Nes kiekviena diena, minutė ar įkvėpimas man jau yra dovana.
Gyvenimas, Birute, man tikrai nebuvo toks, kokio aš norėjau, bet kol esu čia, aš galiu šokti. Iki.“
Taigi mums, senjorams, jau laikas suprasti, kad gyvenimu reikia mėgautis, pripildyti jį juoku ir laime, kasdien dėkoti, kad esame. Juk ir mes dar galime šokti!
Turizmo fakulteto senjorai, neseniai grįžę iš kelionės po Šventąją žemę, padėkojo kunigui V. Rapaliui už pasidalijimą savo mintimis ir įteikė iš Betliejaus atvežtas pašventintas žvakutes. Fakulteto dekanė Teodora Dilkienė prisiminė pirmąją kelionę į Šventąją žemę – ten TAU turistai prieš 19 metų nuvyko paraginti pirmojo rektoriaus dr. Medardo Čoboto.
„Gerumo niekada nebūna per daug, dalinkimės juo, galvokime vieni apie kitus – juk tai nieko nekainuoja“, – kvietė Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė Viktorija Montvilienė, jau ne pirmus metus inicijuojanti gerumo, padėkos šventę visai universiteto bendruomenei.
Rektorė dr. Zita Žebrauskienė pakvietė kasdien padaryti nors mažytį gerą darbą, negailėti meilės nei sau, nei kitiems ir palinkėjo, kad Vilties, Tikėjimo, Džiaugsmo ir Ramybės žvakių šviesoje įsileistume į savo širdis dar daugiau gerumo.
Rašytojas, fotografas Marius Jovaiša, jau ne pirmą kartą besisvečiuojantis mūsų renginiuose, pristatė savo naujausią knygą „Aistra sveikai gyventi“.
MČTAU inf.
Organizatorių nuotr. Medardo Čoboto TAU facebook