Reportažas iš auditorijos

Vėlų lapkričio 21-osios vakarą auditorijoje, kurioje susirinko ispanų kalbos besimokantys senjorai, skambėjo ispaniška muzika ir ritmiškai kaukšėjo flamenko šokėjos bateliai. Tokį netradicinį užsiėmimą trijų ispaniškai besimokančių grupių klausytojams sumąstė jauna dėstytoja Miglė Jauniškytė. Nors Miglė ispanų kalbą MČTAU klausytojams dėsto pirmus metus, jos dėstymo metodai, vyresnio amžiaus žmogaus mokymosi ypatumų suvokimas ir šiltas bendravimas papirko senjorus.

„Ispanų kalbos mokome dar tik antrus metus. Pernai mūsų klausytojus mokė įdomi asmenybė, ispanų kalbos savarankiškai pramokusi gyvendama su šeima Kuboje, o ispanų filologijos studijų Vilniaus universitete diplomą gavusi būdama garbaus 77-erių metų amžiaus. Tai įrodo, kad mokytis ir mokyti kitus niekada nevėlu. Tačiau dėstytojos ir klausytojų kontaktai mezgėsi sunkiai. Miglę mums rekomendavo Ispanijos Karalystės ambasada, ir klausytojai ją iškart pamilo“, – dar prieš prasidedant renginiui pasakoja Užsienio kalbų fakulteto dekanė Danutė Šukienė.

Dėstytoja M. Jauniškytė moko senjorus ne tik ispanų kalbos gramatikos ir tarties, bet siekia supažindinti juos su Ispanijos kultūra, tradicijomis, papročiais. Todėl ir pakvietė į netradicinį užsiėmimą flamenko šokėją Mariną de Flamenco (Mariną Martinivą), kuri keturiuose temperamentinguose šokiuose pademonstravo savo unikalų talentą, atskleidė flamenko šokio filosofiją – laisvą tautos dvasią, stiprią moters asmenybę, ispaniškos koridos aistrą. Flamenkas – neatsiejama ispanų kultūros dalis, unikali muzikinio meno forma, kilusi iš tradicinių ispaniškų šokių, turinti čigoniškų šaknų. Ispanų flamenkas 2010 metais įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Pati Marina – ispaniško šokio meistrė. Ji studijavo flamenko meno mokykloje Madride ir flamenko institute Barselonoje, o flamenko šokių paslapčių mokėsi iš garsiausių Ispanijos flamenko meistrų Karime Amaya ir La Channa. Marina koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse ir Lietuvoje.

Dėstytoja Miglė papasakojo senjorams apie ispaniškąją koridą – tūkstantmetę šios tautos tradiciją, ritualą, kupiną spalvų, simbolikos, kalbančios apie neišvengiamą gyvenimo ir mirties kovą, o Marina tai ekspresyviai pavaizdavo savo šokiu. Dėstytoja papasakojo ir apie garsiąją ispanų flamenko šokėją Karime Amaya, kilusią iš neturtingos čigonų šeimos, užaugusią Barselonoje, šokusią ir ant paplūdimio smėlio, ir smuklėse, kol vienas verslininkas padėjo jai išgarsėti visame pasaulyje. Argentinoje yra jos vardo teatras, ji šoko Baltuosiuose rūmuose, o Barselonoje garsiajai šokėjai pastatytas paminklas.

Senjorai šiam užsiėmimui irgi atsakingai ir stropiai pasiruošė. Liudvika papasakojo apie flamenko šokio istoriją, Vaida ir Laima – apie Andalūzijos regiono gamtą, ekonomiką, istoriją. Tiesa, pranešėjams dar teko pasinaudoti užrašais, bet šie temų pristatymai – pirmasis inovatyvaus, kūrybiško mokymosi rezultatas. Aleksandras, Irena ir Asta, o vėliau – šaunių moterų ketveriukė padeklamavo garsaus ispanų poeto Federiko Garsijos Lorkos eilėraščių, o Irena – eilėraštį apie koridą.

Dar prieš renginį pasidomėjome, kodėl senjorai pasirinko mokytis ispanų kalbos. Rimai tiesiog patinka pati kalba, ji nemažai keliavusi po Ispaniją ir nori dar geriau pažinti šią šalį, todėl žiūri dėstytojos rekomenduotus ispaniškus filmus, stropiai atlieka paskirtas užduotis. Živilės dukra gyvena Ispanijoje, ištekėjusi už ispano – reikia juk su žentu susikalbėti. Ir dėstytoja patinka, todėl stengiasi atlikti namų darbus, pasikartoti. Gėnei irgi patinka graži, melodinga kalba, nori drąsiau jaustis keliaudama po Ispaniją, o ir atmintį vyresniame amžiuje lavinti reikia. Irenos žentas – katalonas, taigi motyvas išmokti ispaniškai – akivaizdus. Bet Irena juokauja atsigriebsianti mokydama žentą lietuvių kalbos.

Po renginio Marina dar ketino pamokyti senjorus flamenko judesių, bet salėje užgeso šviesa... Tačiau, tikėtina, kad neužgeso nei jaunosios dėstytojos Miglės entuziazmas mokyti ispanų kalbos, nei senjorų ryžtas – išmokti.

2019–2020 mokslo metus fakultetas pradėjo turėdamas 54-ias užsienio kalbų grupes: anglų kalbos – 32, italų kalbos – 4, ispanų kalbos – 3, prancūzų kalbos – 6, vokiečių kalbos – 9 grupes. Užsienio kalbų mokosi daugiau negu 600 klausytojų, kurių amžius yra nuo 64 iki 85 metų.

Per penkerius pastaruosius metus užsienio kalbų dėstytojų skaičius išaugo nuo šešių iki penkiolikos. Anglų kalbą dėsto: Danutė Matulienė, Marija Zapustienė, Svetlana Žurovič, Valerija Norušaitienė, Galina Kavaliauskienė, Raimonda Sadauskienė, Rasa Žitkienė, Diana Pranaitienė, Vitalija Baltrušaitienė. Ispanų kalbos senjorus moko Miglė Jauniškytė, italų kalbos – Rasa Kulytė-Polini, vokiečių kalbos – Danutė Šukienė, Asta Beniulienė, Viktorija Jakulienė, prancūzų kalbos – Palma Bieliūnienė.

Jadvyga Miniotaitė

Vidos Rogalskienės nuotr. Medardo Čoboto TAU facebook