Spalio 29 d. LR Prezidentūroje įvyko Dianos Nausėdienės inicijuota konferencija „Žmogaus orumo klausimas. Su kokiomis problemomis susiduriame Lietuvoje?“. Konferencija buvo skirta Pasaulinei orumo dienai paminėti, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į socialinę nelygybę, skurdą, susvetimėjimą ir kitas opias problemas, kurias sukuria žmogaus orumo pažeidimai. Dalyvauti renginyje buvo pakviesti įvairių nevyriausybinių ir profesinių organizacijų atstovai, politikai, mokslininkai, visuomenininkai, žiniasklaida. Į konferenciją buvo pakviesta ir grupė Medardo Čoboto TAU atstovų, o programoje numatytas rektorės dr. Zitos Žebrauskienės pranešimas.

Pradėdama konferenciją, Diana Nausėdienė atkreipė dėmesį į neraminančią statistiką – didelį savižudybių, patyčių aukų skaičių, socialinę atskirtį, materialinių, fizinių, finansinių gyvenimo aspektų sureikšminimą, vertybinių pamatų, moralinių standartų stoką. „Šiandien visi jaučiame ir kartais identifikuojame aštrų skausmingą sielos skausmą, dvasinį alkį. Orumo pažeidimus. Kiekvienas savaip“, – kalbėjo pirmoji ponia. D. Nausėdienė kvietė kartu ieškoti galimų sprendimo būdų, dalintis gerąja patirtimi, kaip, stiprinant bendruomeniškumą, pilietines iniciatyvas, užtikrinti kiekvieno žmogaus orumą.

Pranešimą „Žmogaus orumo sampratos problematika Lietuvoje“ skaitė VDU prof. dr. Ilona Tamutienė, kuri yra ir Šv. Juozapo parapijos vaikų orumo rėmimo programos vadovė. Dr. Giedrė Širvinskienė, Krizinio nėštumo centro konsultantė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė perskaitė pranešimą „Pagarba vaikui iki gimimo, mamai ir šeimai: iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje“, o dr. Vladas Gaidys, visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, pasidalijo statistiniais duomenimis pranešime „Lietuvos gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu bei pasitikėjimas valstybe“.

Medardo Čoboto TAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, kalbėdama apie pagyvenusių žmonių aktualijas pranešime „Orus senjoras – saugi visuomenė“ pabrėžė, kad vyresni žmonės yra tas visuomenės pagrindas, kuris teikia stabilumą. „Mes esame ta karta, kuri gyveno pokyčių laikotarpiu, bet išsaugojom savastį, savigarbą, orią elgseną. Mes gebame atsigręžti į istoriją, savo šaknis, ir kartu naudotis technologiniu progresu. Mes esame socialinis kapitalas, kuris savo patirtimi, savo elgsena garantuoja visuomenės saugumą. Mums būdingas pasiaukojimas, santūrumas, prisiderinimas, optimizmas, bendravimas, mes gebame išsaugoti ir perduoti jaunajai kartai tradicijas, savo turtingą socialinę patirtį“, – kalbėjo rektorė. Savo pranešime Z. Žebrauskienė išanalizavo Trečiojo amžiaus universitetų vaidmenį, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą koncepciją, pabrėžė mokymosi vyresniame amžiuje svarbą ir naudą gerinant gyvenimo kokybę. Pasak pranešėjos, universitetas tenkina fundamentalius žmogaus poreikius būti pastebėtam, išgirstam, išklausytam, pasijausti reikalingam. Prezidentūros salėje susirinkusiems įvairių organizacijų atstovams rektorė pasiūlė geriau panaudoti senjorų potencialą, plėtojant savanorystę, vedant pilietiškumo pamokas, įtraukiant juos į socialinių problemų sprendimą.

MČTAU inf.