Vėlinėmis veriasi lapkričio durys, tik pro jas jau niekad neįžengs Išėjusieji – nei mūsų artimieji, nei tie, kurie paliko gilų pėdsaką tautos istorijoje ir kultūroje. Tik ne ant visų kapų Išėjusiųjų atminimą nušvies Vėlinių žvakelė, nes jau nebeliko ir jų artimųjų...
Kas gali būti liūdnesnio, nei apleistas kapas žmogaus, gyvenusio, kūrusio, pasiaukojusio Lietuvos labui istorijos kryžkelėse? Daugelio Rasų kapinėse besiilsinčių asmenybių gyvenimai yra tapę legendomis, bet jų atminimas dūla dulkinuose archyvuose, išdilo akmenyje iškalti jų garbingi vardai, o Amžinojo poilsio vietas užgožė piktžolės. Prikelti, atgaivinti, pagerbti Lietuvos šviesuolių atminimą ėmėsi Medardo Čoboto TAU Kultūros fakultetas, pradėjęs tvarkyti, prižiūrėti apleistus Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių kapus Rasų kapinėse. Rasos – mūsų pasididžiavimas, istorinės reikšmės Lietuvos panteonas, kultūrinių integracijų paminklas.
Kultūros fakulteto dekanės Aldonos Mikulionienės ir kelių fakulteto iniciatyvinės grupės narių dėka susibūręs Atminties klubas jau gerą dešimtmetį įgyvendina šią kilnią savanorystės iniciatyvą. Pirmosios, kurios pradėjo tvarkyti kapines, buvo Zita Elinskienė, Gražina Šiler, Nijolė Survilienė, Aurelija Petrauskienė, Rita Keršienė, Donė Martinaitytė, Laima Stanevičienė ir kt. Atminties klube – 45 savanoriai, kurie kiekvieną pavasarį ir rudenį renkasi į Rasų kapines, prižiūri, tvarko rašytojų, žymių visuomenės, nusipelniusių valstybės veikėjų, kultūros darbuotojų kapus, uždega žvakutes, sodina gėles. Kiekvieną pavasarį ir rudenį savanorės Zita Elinskienė, Laima Stanevičienė ir Irena Šurkuvienė pasirūpina gėlėmis. Vasarą kapai irgi prižiūrimi, ant jų žydi savanorių soduose, gėlynuose išaugintos gėlės.
Klubui vadovauja Kultūros fakulteto klausytoja Zita Elinskienė. Į Atminties klubo veiklą šiemet įsijungė 15 naujų narių. Naujoms klubo narėms fakulteto dekanė A. Mikulionienė pravedė ekskursiją – papasakojo apie Rasų kapinėse palaidotus garsius, nusipelniusius Lietuvai ir pasauliui žmones.
Šį rudenį, kaip ir kasmet, fakulteto dekanė A. Mikulionienė ir prodekanas Algimantas Petrauskas prieš Vėlines pakvietė visų grupių narius į talką Rasų kapinėse. Po daugiau nei savaitę trukusių talkų sugrėbti auksinio rudens lapai, sutvarkyti kapai sužydėjo viržių puokštelėmis, sužibo žvakių liepsnelėmis, prie jų dažniau stabteli turistai, praeiviai, skubantys pagerbti savo artimųjų.
Kasmet daugėja savanorių skaičius, taigi auga ir prižiūrimų kapų skaičius – jų jau kelios dešimtys. Tvarkomi ir prižiūrimi kapai, kuriuose Amžinojo poilsio atgulė Lietuvybės propaguotojas, politinis veikėjas Povilas Višinskis, dailėtyrininkas, Vilniaus patriotas Jurgis Orda, kunigas visuomenininkas K. Čibiras, gydytojas visuomenininkas H. Raduškevičius, gydytoja, dailininkų globėja Sofija Gimbutienė, aktorė Aldona Vėderaitė, literatūros ir dailės tyrinėtoja Irena Kostkevičiūtė, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, kunigas, lietuvių kultūros draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ steigėjas Juozas Ambraziejus, rašytojas Sakalauskas Vanagėlis, gydytojas, Vilniaus albumo sudarytojas leidėjas Kazimieras Vilčinskas, prižiūrimi kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių, knygnešių, nežinomų karių kapai.
Rasų kapinių administracija nuoširdžiai dėkoja už prasmingą ir reikalingą Atminties klubo veiklą. Dėkojame ir mes. Būtu gražu ir sveikintina, jeigu ir kitų fakultetų klausytojai pradėtų tvarkyti įžymių žmonių kapus kitose kapinėse. Prikelti atmintį – didžiausia savanorystės prasmė.
Artėja Vėlinės. Uždekime atminimo žvakeles ant savo artimųjų kapų, širdimi sušildykime vėlyvą chrizantemos žiedą, nulenkime galvas tyliai maldai. Prisiminkime visus, kuriuos sutikome gyvenimo kelyje. Prisiminkime ir tuos, kurie aukojo savo laiką, širdį, jausmus, kurdami ir puoselėdami Trečiojo amžiaus universitetą. Prisiminkime ir pagerbkime visus, kurie jau išėjo pro Vėlių vartelius...
MČTAU inf.
