Spalio 17 d. įvyko pirmasis šiais mokslo metais Garbės narių klubo susitikimas. Lietuvos Respublikos Seime mus svetingai ir labai šiltai priėmė Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė su savo skyriaus kolegėmis. Susitikimas vyko Didžiojoje Seimo salėje, kur 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Gerb. Angonita savo kalboje paminėjo, kad Lietuvos istorijoje turėjome daug atvejų, kada laisvės troškimas buvo palaužtas ir tik po daugelio metų vėl atgautas. „Mūsų karta turi būti dėkinga likimui – kalbėjo parlamentarė, kad tapome pasikartojančio istorijos vyksmo liudininke, kai tauta ryžosi būti laisva ir vėl atsistoti lygi visų tautų bendrijoje“.
Vilma Akmenytė-Ruzgienė nušvietė istorinio tarpsnio reikšmę nuo 1905 m. gruodžio 4-5 d. Vilniuje vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo, kuriame 2 000 atstovų priėmė nutarimą dėl Lietuvos autonomijos, švietimo, bažnyčios ir 1917 m. rugsėjo 18-28 d. Vilniaus konferencijos nutarimo, kurių pagrindu Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Angonita Rupšytė, pratęsdama savo pasakojimą, atgaivino Sąjūdžio laikų įvykius: mitingus, rinkimus, referendumus, Baltijos kelio organizavimą, taipogi intrigas ir aktualijas. Ji vaizdžiai ir motyvuotai nušvietė tą tolimą ir netolimą mūsų tautos istorijos tarpsnį, tą ašį, apie kurią sudėtingomis sąlygomis skirtingai rutuliojosi politiniai ir ekonominiai įvykiai. Priminė svarbesnius lietuvių tautos laisvės šauklius ir vedlius, atkurdama tai, kas mums, buvusiems to laikotarpio sūkuriuose, jau išblėsta atmintyje.
Pabaigoje pademonstruotas filmas, kuriame parodytas gan ilgas ėjimas laisvėn ir vaizdai iš Didžiosios Seimo salės, paskelbus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Rektorė dr. Zita Žebrauskienė nuoširdžiai padėkojo Angonitai Rupšytei ir jos kolegėms už sudėtingo kelio į Nepriklausomybę, lemtingų bei tragiškų įvykių atminties įamžinimą ir išsaugojimą mums ir ateities kartoms.
MČTAU Garbės narių klubas, kuriame 43 asmenys, veikia jau antrus metus. Šį pusmetį dar numatyta susipažinti su tarpukario gastronomija ir jos ypatumais. Kiekviena tauta turi tik jai būdingą mitybą, kurią lemia gamtinė aplinka, maisto ruošimo tradicijos, papročiai, kultūra. Brangios tos tradicijos, kurios įprastos nuo mažų dienų. Taigi lietuvių tradiciniais valgiais laikomi tie, kuriuos nuo 19 amžiaus gamino Lietuvos valstiečiai. Pasak istorinių metraščių senovės lietuvių nacionalinė virtuvė buvo gausi ne tik bulvinių patiekalų, bet ir įvairių žvėrienos, daržovių patiekalų.
Užbaigsime šių metų pusmetį susitikimu su Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės kun. Aloyzu Volskiu, kurio paskaitos tema „Dievo gailestingumas, pamąstymai apie būtį, žmogiškosios prigimties ribotumas“. Ši tema labai aktuali daugumai žmonių, nes rūpindamiesi vien savo gerbūviu, pragyvenimu, taip įklimstame į kasdienybės smulkmenas, kad patiriame tik dalelę to džiaugsmo ir pasitenkinimo, kurį mums davė Dievas. Kiekvienas iš mūsų gali pasikeisti ir pradėti gyventi kitaip – nevisavertę egzistenciją pakeisti į prasmingą dvasinę išmintį, kupiną meilės, gailestingumo ir ryžto. Šventajame Rašte pasakyta: „Eik, tavo tikėjimas išgelbės“. Šie dieviškai įkvėpti žodžiai ne tik moko didžiųjų tiesų, bet ir stiprina žmonių ryžtą likti Dievo artume.
Apsilankysime ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, mėgausimės operetės „Vienos kraujas“ garsais.
Gerą susitikimų nuotaiką palaikys Meninio ugdymo fakulteto romantinio muzikavimo grupė „Romantikai“, vadovaujami dekanės Izabelės Janinos Bražiūnienės.
Elena Sakavickienė, Garbės narių klubo vadovė
Garbės klubo nariai Seime. Andriaus Petrulevičiaus nuotr.