Reportažas iš auditorijos
MČTAU Kultūros fakulteto Menų istorijos katedros klausytojai 2018/2019 mokslo metus skyrė architektūros edukacijai. Buvo išklausytos aštuonios paskaitos. Paskaitas skaitė patyrę, Lietuvoje garsūs architektai, menotyros specialistai: Aleksandra Aleksandravičiūtė, Birutė Rūta Vitkauskienė, Rasa Butvilaitė, Gintaras Čaikauskas, Augis Gučas, Marius Šaliamoras, Rolandas Palekas.
Kad lengviau būtų suprasti senąją architektūrą, dalis paskaitų buvo skirta architektūros istoriniams stiliams – Gotikai, Renesansui, Barokui ir Klasicizmui. Išklausius teorines paskaitas, lengviau suprasti ir atskirti vieną stilių nuo kito, nes jau žinome konkretaus architektūros stiliaus ypatybes.
Pagal sumūrytą mūrą galima atpažinti, kokiam stiliui priklauso statinys – Gotikai, Renesansui, o gal tai yra baltiškoji statyba. Sužinojome, kuo Prancūzijos gotika skiriasi nuo Italijos gotikos.
Renesansas taip pat pasižymi didele įvairove. Kaip Antikoje, taip ir Renesanse vyksta nuolatinės harmonijos paieškos. Svarbus dėmuo yra kolonos: toskaninės, dorėninės, jonėninės. Architektūra buvo tapatinama su žmogaus proporcijomis. Renesanso architektūros ištakos yra romėnų architektūros paveldas: tvirtovės, arkos. Valdant Vetinams susiformavo Vilniaus baroko mokykla. Vilniaus baroko architektūra labai skiriasi nuo Krokuvos baroko. 18 a. pradžioje formavosi pirmoji Vilniaus baroko fazė, bet tuomet dar labai buvo jaučiama Italijos baroko įtaka. Iš Italijos Vilniaus barokas perėmė langų ir nišų formas, tačiau sukurta labai daug jų variantų. Su Vilniaus architektu Jonu Kristupu Glaubicu išsamiai išstudijavome Italijos baroko ypatumus.
Lietuvą galima laikyti klasicizmo šalimi, nes gausiausiai yra išlikę klasicizmo statinių.
Yra daug statinių, turinčių baroko ir klasicizmo detalių, pavyzdžiui, du išlakūs bokštai, bet santūresnių formų – tai ankstyvojo klasicizmo bruožai. Vilniuje yra gausybė klasicistinių rūmų, įsiterpusių į miesto užstatymą, dažniausiai jie turi uždarus kiemus. Vilniaus arkikatedra ir Rotušė – tai klasicistiniai pastatai. Paprastai rotušės turi bokštus su laikrodžiu, o Vilniaus rotušė be bokšto, kaip šventykla. Vėlyvajam klasicizmui būdingas arkadų stilius, daug arkų.
Kita paskaitų dalis skirta geriau pažinti šiuolaikinę architektūrą, sužinoti, kokios yra architektūros tendencijos ir jos santykis su miesto erdvėmis. Aiškinomės modernizmo užuomazgas viešuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose, sužinojome, kas yra konstruktyvizmas, ekspresionizmas ir racionalizmas architektūroje. Sužinojome, koks yra santykis erdvės ir konstrukcijos, erdvės ir spalvos, kokia gali būti erdvės forma, kokios yra jungtys tarp erdvių ir daug kitų įdomių dalykų.
Praktiškai pajausti architektūros stilius padėjo MČTAU Kultūros fakulteto dekanė Aldona Mikulionienė. Turėjome keturis puikius edukacinius pasivaikščiojimus po Vilnių, kuriame gausu architektūros stilių pavyzdžių.
Leokadija Maižiešytė, Kultūros fakulteto klausytoja