Reportažas iš auditorijos
„Ir plaukia jautri gaida, ir atsiremia į žaliąją girią – ir į pilkąjį dangų. Plaukia niekieno nemokyta, tiesiai iš širdies, ir žadina kažkokį keistą ilgesį, kažką amžina primena. Eikit ir paklausykit, o kas nėra tikras, ar jis lietuvis, tai dainos klausydamas ir tą pajus. Pajus dar daugiau, sužinos, kad yra žmogus, kad siela jo graži, kaip baltasis aniuolas, ir tik sunku jai ir liūdna, ir užmigdyta [ji] kasdienės dienos pilkumoje, ir sustingusi sunkioje gyvenimo kovoje. Bet ši prieš amžius širdies gelmėje pagimdyta dainelė atsklidusi sužadins visa, kas gražiausia ir geriausia žmoguje. Tokia tatai yra muzika...“ – taip rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Prabėgo mokslo metai. Džiaugiuosi, kad kartą į mėnesį svetingoje Vilniaus mokytojų namų Baltojoje svetainėje susirinkdavo per 100 Kultūros fakulteto klausytojų, kurie norėjo rasti naujas duris į slaptingąjį muzikos pasaulį. Ateikite, sakau, ateikite, kartu ieškosime to kelio, kuriuo eidami pastebėsime alkstančią savo dvasią ir pabandysime suteikti vilties ją patenkinti. Labai norėčiau, kad visi drauge galėtume padėti tiems žmonėms artėti prie meno, nugalėti auklėjimo, ugdymo paliktas nelemtas spragas. Juk meno kūrimas arba jo suvokimas – tai ir yra žmogaus dvasios raiška. O argi mes nenorime būti dvasingi? Juk tikras žmogaus kapitalas – tai tikrai ne pinigai.
Galbūt mažiausiai žmonės žino apie specifinius muzikos kaip meno klausimus, siejamus su filosofija, asmens psichofiziologija. Apie tai sužinoti ne tik turėtų būti įdomu, bet ir praktiškai reikšminga. Juk visi turime vaikų, vaikaičių. Jau pasireiškiančių meninėje veikloje ir taip vadinamų „beklausių“. Todėl norėjosi, kad visi geriau suprastų šią problemą, mokėtų jos išvengti. Norėjosi, kad užsiėmimai būtų įdomūs, sužadintų norą domėtis, o svarbiausia – klausyti muzikos, geriau suvokti jos vertes.
Muzikos kurso užsiėmimuose siekėme atskleisti muzikos meno ištakas, jo vietą Lietuvos nacionalinės kultūros formavimo procesuose. Tai matėme besilankydami Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejuje. Iš video įrašų klausėme pasaulio meistrų. Pokalbį apie žmogaus balso galias pratęsė jaunos dainininkės, LMTA profesorės Irenos Laurušienės studentės. Klausytojai girdėjo ankstyvus žingsnius sėkmingai žengiančius Lietuvos jaunuolius. Klausėme lietuvių klasikų kūrinių, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos, dar kartą žavėjomės jo dailės darbais ir nemariomis mintimis apie Žmogų, muziką, pasaulio paslaptis.
Šie metai skirti Juozo Naujalio atminimui. Todėl vienas užsiėmimas vyko Šv. Kotrynos bažnyčioje. Dainavo choras „Ave vita“ (vadovas prof. Kastytis Barisas), klausytojai pamatė pulkelį J. Naujalio vaikaičių, provaikaičių.
Nacionaliniame operos ir baleto teatre Muzikos kurso klausytojai susitiko su teatro vadovybe, dainuojančiu generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, dainininke Inesa Linaburgyte, išgirdo pristatomą teatro viziją, naujas premjeras. Viltingas buvo pažadas susitikti naujais mokslo metais Kamerinėje salėje.
Paskutiniame užsiėmime visi pasitikrino įgytas žinias. Buvo apdovanoti šio savotiško, linksmo egzamino-viktorinos prizais. Atsisveikinimui dainavo MČTAU vokalinis ansamblis „Ave Musica“.
Organizaciniuose reikaluose puikiai talkino dėmesingoji Vilniaus mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė, naujai Menų istorijos katedrai vadovaujanti Regina Fraimanienė. Užsiėmimuose visada buvo malonu matyti MČTAU vadovybę, visais besidominčią rektorę dr. Zitą Žebrauskienę, Kultūros fakulteto dekanę, nuostabią savo dalyko specialistę Aldoną Mikulionienę ir visus kitus, kuriems muzika taurina dvasią.
Kaupkite muzikinius įspūdžius, susitiksime jais pasidalinti.
Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Su Muzikos kurso klausytojais atsisveikinome skambant „Ave musica“ dainoms
