2018-2019-ieji mokslo metai netrukus baigsis – visų fakultetų klausytojai renkasi į paskutines šio sezono paskaitas, seminarus, konferencijas. Tačiau ir užsivėrus auditorijų durims, daugelyje fakultetų veikla nenutrūksta ir vasarą, tik ji iš auditorijų persikelia į miestų erdves, gamtą, pakinta veiklos formos. Naujų žinių, patirties, nepamirštamų įspūdžių skrynią senjorai praturtins ekskursijose po Vilnių, susipažindami su įvairių stilių architektūros šedevrais, edukacinėse paveldosauginėse išvykose po Lietuvos dvarus, kelionėse į tolimus kraštus žymių Lietuvos žmonių pėdsakais, susitikimuose su kitų šalių TAU senjorais, aktyvaus poilsio stovyklose, tapybos pleneruose, kūrybinėse dirbtuvėse, sporto renginiuose, baidarių ir pėsčiųjų žygiuose, šeimų sporto šventėse.
Dalinkimės vasaros renginių įspūdžiais!
Ten, kur Dubysa...
Lietuvos šimtmečio renginių įkvėpti, MČTAU Buities kultūros fakulteto klausytojai 2018 m. pavasarį patraukė lankyti Lietuvos dvarų ir kitų pažiūrėjimo bei pasigėrėjimo vertų vietų. 2019 m. pradžioje buvo subrandintas ryžtas tęsti šią programą ir patraukti į Žemaitiją.
Gegužė 8-ąją tai ir buvo padaryta. Pirmasis objektas buvo labai įdomus – Babtyno (Žemaitkiemio) dvaras, pervažiavus Nevėžį Kaunas-Klaipėda magistralėje. Dar niekada nematėme „tikro“ dvarininko ir tikrų gyvenamų dvaro rūmų, kurio puikiose menėse būtume gavę kavos ar arbatos, jeigu mūsų nebūtų buvę tiek daug. Apžiūrėję automobilių, motociklų, dviračių kolekcijas, pasiklausę malonaus šeimininko pasakojimo apie šiuolaikinį dvaro gyvenimą, patraukėme į tikrą Žemaitiją, kur, anot įžymiojo Maironio, „ten, kur Dubysa mėlyna juosta banguoja plati“. Šią citatą ne iš knygos paėmėme, bet nusirašėme nuo medžio dirbinio, kurį radome ant aukšto skardžio Ariogaloje, nuo kuriuo atsiveria puikus vaizdas į garsųjį Dubysos slėnį, kur pirmąjį rugpjūčio savaitgalį vyks 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Kryžkalnyje aplankėme didingą memorialą Kęstučio apygardos partizanams, skaitėme šimtus pavardžių, visiems laikams įrašytų akmenyje, nusifotografavome atminimui, kaip šauniai užkopėme į kalną, nuo kurio beveik pusė Žemaitijos atsiveria.
Kelmės dvare mus pasitiko tikras dvasios aristokratas, pedagoginio universiteto absolventas (kaip pats pasisakė) ir, kaip pridera tokiam žmogui, išsamiai, panaudodamas aukščiausias šiuolaikines technologijas, išdėstė 500 metų dvaro istoriją.
Per garsiuosius Tytuvėnus ir nuostabiąją Šiluvą pavargę, bet gerai nusiteikę traukėme namo, pro autobuso langus lėkė geltoni ir įvairiausiais atspalviais žali laukai, miškai bei vandens tvenkiniai. Vakaro saulei nuauksinus jauna žaluma pasipuošusį Abromiškių parką, per tinklinę tvorą, dideliam šuniui tingiai reiškiant nepasitenkinimą, pasižiūrėjome į gražų dvaro rūmą.
Daug valandų sėdėdami autobuse, veltui laiko neleidome – profesorius Jonas Mardosa perskaitė net dvi įdomias ir labai informatyvias paskaitas „Valstiečių buitis ir darbai dvaruose“ ir „Gegužinės pamaldos Lietuvoje ir Sibiro tremtyje“.
Vida Kniūraitė
Autorės nuotr. Medardo Čoboto TAU facebook