Balandžio 9 d. Socialinės psichologijos fakulteto klausytojai buvo sukviesti į konferenciją „Emocinė išmintis ir streso valdymas“. Konferencijos partneriai – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, kurios salėje ir vyko konferencija, žurnalas „Psichologija tau“, Konsultacijų ir mokymo centras „Esu“, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija.

Sveikinimo žodį konferencijoje tarusi Medardo Čoboto TAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė pabrėžė, kad globalinė žmonijos problema šiandieniniame pasaulyje – ne taika, saugumas, ekologija, o pats žmogus. „Įvaldėm kosmosą, sukūrėm atomą ir dirbtinį intelektą, bet apie žmogų žinom mažiausiai. Todėl ir atėjome į Trečiojo amžiaus universitetą, kad užpildytume jaunystėje negautų žinių spragas, kad kuo daugiau sužinotume apie žmogų, apie mus pačius, kad įgytume daugiau emocinės išminties, išmoktume suvaldyti stresą ir pakeistume savo gyvenimus“, – kalbėjo rektorė.

Socialinės psichologijos fakulteto dekanas Gediminas Dalinkevičius, apžvelgęs svarbiausias konferencijos nuostatas, emociškai nuteikė klausytojus naujoms žinioms, savo mylimu smuiku sugrieždamas Antano Račiūno kūrinį.

Dr. Danguolė Krupovnickienė, Geštalto psichoterapijos praktikė konsultantė, Konsultacijų ir mokymo centro „Esu“ vadovė savo pranešime „Psichinės sveikatos stiprinimas senėjant“, remdamasi ES ir Lietuvos statistikos duomenimis, apžvelgė visuomenės senėjimo tendencijas. Pasak pranešėjos, 2018 m. pasaulyje gyveno beveik 7 mlrd. žmonių, iš jų 9 proc. sudarė 65-erių metų ir vyresni žmonės. 2050 m. vyresnio amžiaus žmonės turėtų sudaryti 16,5 proc. visų pasaulio gyventojų. Lietuvoje 60-mečiai ir vyresni sudaro 22 proc. visų gyventojų, o 100-tui vaikų tenka 115 pagyvenusiųjų. Tokioms senėjimo tendencijoms, kaip pabrėžė prelegentė, mūsų visuomenė nepasirengusi. Mūsų niekas nemokė emocinio raštingumo, nesuformavo suvokimo, kad senėjimas yra natūrali žmogaus gyvenimo ciklo dalis, kurios kokybė priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų gebėjimo sveikai gyventi, vengti ilgalaikio streso, keisti gyvenimo stilių ir įpročius, būti aktyviems, nuolat mokytis. D. Krupovnickienė apžvelgė priežastis, kurios vyresnio amžiaus žmonėms sukelia emocijų sutrikimus, depresiją ir pamokė, kaip atsipalaiduoti, medituoti ir sustiprinti savo psichinę sveikatą, kuri yra bene svarbiausias sveiko, laimingo senėjimo garantas.

Dr. Giedrė Purvaneckienė, eksparlamentarė, savo pranešime „Meilė ir šeima“ apžveldė santuokos ir šeimos sampratą, šeimos, kaip visuomenės instituto, sėkmingumo rodiklius, šeimos politikos kryptis.

Dr. Žaneta Simonaitienė, Pozityvaus emocinio ugdymo instituto psichologijos konsultantė, socialinė pedagogė pranešime „Emocinė išmintis ir kasdieniai savo įgūdžių tobulinimo veiksmai“ supažindino klausytojus su laimės indeksu, pabrėžė, kaip vyresniam žmogui svarbu priklausyti kokiai nors emocinei bendruomenei, pavyzdžiui, Trečiojo amžiaus universitetui, savanoriauti ir kitaip išreikšti save. Lektorė pamokė, kaip būti pozityviam, kaip įveikti neigiamas mintis ir neigiamas emocijas ir siekti asmeninių pokyčių.

Konferencijos dalyvius pasveikino LR Seimo narys Juozas Olekas, savo trumpame pranešime aptaręs visuomenės raidą šiandieniniame pasaulyje bei akcentavęs didesnę materialinę, finansinę valstybės pagalbą Trečiojo amžiaus universitetams.

Joalita Mackonienė, Širvintų TAU kuratorė, meno mokyklos metodininkė pasidalijo patirtimi, kaip ir kuo gyvena mažasis TAU Lietuvos provincijoje. Šis negausus, bet aktyvia akademine, projektine veikla, fizinės sveikatos ir meninės saviraiškos ugdymu garsėjantis TAU – akivaizdus įrodymas, kad Medardo Čoboto idėjos gyvuoja ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo bendruomenėse.

Manau, kad kiekvienas konferencijos dalyvis gerokai papildė savo emocinės išminties bagažą, sugebės pozityviau žvelgti į pasaulį ir bus geriau pasirengęs sveikam ir laimingam senėjimui.

Jadvyga Miniotaitė

Nuotr. Vidos Žilinskaitės