Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Naujienų prenumerata

Sutinku su taisyklėmis
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalendorius

kovo   2024
Pr An Tr K Pn Š Sek
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Viename iš 13-kos fakultetų

Užsienio kalbų fakultete 2018-2019 mokslo metus pradėjo 602 klausytojai, sudaryta 50 besimokančiųjų grupė. Penkių užsienio kalbų senjorus moko 14 dėstytojų: 8 – anglų, 3 – vokiečių, 1 – prancūzų, 1 – ispanų, 1 – italų kalbos. Siekinat pagerinti mokymo kokybę, visą kovo mėnesį dėstytojai lankėsi vieni kitų užsiėmimuose, stebėjo ir vertino kolegų darbą, o mėnesio pabaigoje susirinko į metodinį seminarą aptarti stebėjimo rezultatų, susipažinti su vyresniųjų suaugusiųjų mokymo specifika, pasidalinti savo potyriais, pasimokyti iš kolegų. Seminare taip pat buvo aptarti pačių klausytojų pageidavimai, kaip jiems būtų geriau mokytis užsienio kalbų.

Koks tas besimokantis senjoras?

Užsienio kalbų fakulteto prodekanė, andragogė Roma Juozaitienė pasidalijo savo patirtimi suaugusiųjų mokymo srityje. Savo pranešime „Kai kurie suaugusiųjų mokymo(si) aspektai senjorų grupėse“ prodekanė paanalizavo įvairius amžiaus tarpsnius, kuriuos, kaip teigia F. Larošfuko, mes pradedame kaip naujokai, ir ne sykį mums pristinga patirties, nors ir esame gyvenę jau nemažai metų. Būti senam – nėra blogybė. Pasaulis žino daugybę pavyzdžių, kai brandaus, 70-75 metų amžiaus politikai, filosofai, dailininkai, rašytojai pasiekia didžiausių gyvenimo laimėjimų, sukuria brandžiausius savo kūrinius.

Mūsų klausytojai ateina mokytis užsienio kalbų nuo 60-65 metų amžiaus ir vyresni. Ateina dažniausiai tie, kurie susikoncentravę ne vien į save, į savo asmenines problemas, bet tie, kurie optimistiškai, integraliai žvelgia į pasaulį, žino savo vertę, su pasitenkinimu vertina nugyventus metus, savo patirtį, geba domėtis visuomenės ir pasaulio problemomis ir kartu siekia pripažnimo, įvertinimo. Vyresnio amžiaus žmonės – protingesni, išmintingesni, talpinantys savyje daugiau altruizmo, dvasingumo. Deja, infomacijos įsisavinimas vyresniame amžiuje yra specifinis. Senjorų atmintis nebėra tokia „aštri“ kaip jaunystėje, tačiau gebėjimas suprasti ir noras mokytis išlieka ir sulaukus vyresnio amžiaus. Vyresnieji geriau supranta tvermės dėsnį, yra išsaugoję pažintinius gebėjimus ir anksčiau įgytas žinias, geba viską apmąstyti, užduoda daugiau klausimų, tačiau jie blogiau klasifikuoja, silpniau į viską reaguoja, blogiau įsimena ir, deja, greičiau viską pamiršta. Todėl, kaip pabrėžė R. Juozaitienė, vyresniesiems yra labiau tinkamas lėtesnis mokymosi tempas, kuris ir taikomas dirbant su MČTAU klausytojais. Taip pat labai svarbu, kaip klausytojas pats jaučiasi mokymo procese – ar jis saugus, ar vertinama jo patirtis, jo nuomonė, jo pasaulėžiūra, ar sudaryta galimybė jam pačiam prisidėti prie mokymo proceso, įsitraukti į jį. Mokymo procese, pasak pranešėjos, labai svarbi refleksija, kuri atspindi tai, kaip vyko mokymo procesas, kaip jautėsi mokymo proceso dalyvis.

Mokytis kalbų senjorus, pasak R. Juozaitienės, skatina įvairūs motyvai. Tai noras patobulinti kalbą, kurios mokėsi gimnazijoje ar aukštojoje mokykloje, siekis geriau bendrauti su užsienyje gyvenančiais vaikais, marčiomis ir žentais bei anūkais, laisvai susikalbėti užsienio kelionėse. Kai kuriems tiesiog įdomu mokytis, lavinti savo atmintį, praplėsti akiratį, žiūrėti filmus ar skaityti knygas originalo kalba. Mokėdamas užsienio kalbas, senjoras jaučiasi oresnis, savarankiškesnis, saugesnis daugelyje gyvenimo situacijų.

Kaip dėstyti senjorams užsienio kalbą

Užsienio kalbų fakulteto dėstytojai – buvę ar esami aukštosios mokyklos dėstytojai, gimnazijų mokytojai. Beveik visi – pensinio amžiaus, tad jie puikiai supranta senjorus ir darbo su jais ypatumus.

Vokiečių kalbos dėstytoja Asta Beniulienė, daug metų mokiusi šos kalbos buvusiame Lietuvos edukologijos universitete ir jau porą metų dėstanti MČTAU, pasidalijo kai kuriais specifiniais darbo su vyresniaisiais klausytojais aspektais. Remdamasi vokiečių mokslininkės Annette Berndt knygoje „Sprachenlerner im Alter“ (Kalbų mokymasis vyresniame amžiuje) išdėstytais geragogikos (gerontologija+pedagogika) pagrindais, A. Beniulienė akcentavo, kad mokant vyresniuosius, svarbu lėtas tempas, aiškumas, mokomosios medžiagos atranka, galimybė pasirinkti vieną iš galimų alternatyvų, rasti geriausią sprendimą. Pagyvenusiam žmogui, pasak dėstytojos, svarbu gauti tikslią, aiškią informaciją, nes tai suteikia jam užtikrintumo jausmą. Kad vyresnis klausytojas geriau suprastų ir įsimintų dėstomą medžiagą, paskaitos pradžioje reikalingas lengvas „apšilimas“ (tos dienos oro charakteristika, dainelė, ketureilis). Mokymosi procese labai svarbu ne tik teksto klausymas, pratimo skaitymas ar atpasakojimas, bet ir kalbėjimo įgūdžių ugdymas, operatyvus klausytojo pasiekimų vertinimas. Geragogai pabrėžia, kad pagyvenęs turi kuo dažniau kartoti išaiškintą medžiagą. Remdamasi savo patirtimi, A. Beniulienė pabrėžė, kad labai svarbi pati mokymosi aplinka – klausytojų susodinimo būdas, galimybės visiems matyti ir girdėti užtikrinimas, santykiai tarp dėstytojo ir klausytojo ir tarp pačų klausytojų. Dėstytoja akcentavo, kad užsiėmimams reikia daug ruoštis, su klausytojais dirbti lėtai, pažingsniui, dažnai viską kartoti, suteikti sąlygas pasipraktikuoti, nuolat taisyti pastebėtas klaidas, tartis su senjorais dėl temų, namų darbų ir kitas klausimais.

Savo patirtimi mokant užsienio kalbų vyresniuosius suaugusiuosius pasidalijo dėstytojos Svetlana Žurovič, Galina Kavaliauskienė, Palma Bieliūnienė, Danutė Šukienė, Janina Stanaitienė.

Kaip pastebėjo dėstytojai, kursų dalyviams turi būti pateikiamas aiškus paskaitos planas, sudaromos galimybės kuo daugiau bendrauti grupėje, kalbėtis jiems aktualiais praktiniais klausimais, dėstomą medžiagą iliustruoti Lietuvos, Vilniaus miesto pavyzdžiais. Kadangi grupių dalyviai yra bendraamžiai, jie gali drąsiai kalbėti kad ir netobula užsienio kalba, nesivaržydami ir nesibaimindami. Grupės yra sudarytos pagal panašų mokėjimo lygmenį. Dėstytojai dirba, naudodami neskubrų mokymo tempą, diferencijuodami užduotis pagal kurso dalyvių poreikius ir galimybes, vaizdžiai iliustruodami dėstomą temą (piešdami schemas, rengdami žaismingus mini spektakliukus, dainuodami daineles), skirdami savarankiško darbo užduotis. Nuolat kartojama, pasidžiaugiama mokymosi pažanga.

Kadangi specialių vadovėlių darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis nėra, tai mokymo programas dėstytojai parengia naudodami universalius užsienio kalbos mokymuisi skirtus vadovėlius, juos adaptuoja ir pritaiko senjorams.

Kaip patys senjorai norėtų mokytis užsienio kalbų

Užsienio kalbų fakulteto prodekanė Krimhilda Kučienė pateikė apibendrintus klausytojų pasiūlymus ir pageidavimus dėl geresnio mokymo(si) proceso organizavimo, dėl mokymo kokybės gerinimo.

Klausytojai atkreipė dėmesį, kad mokymosi procesą apsunkina per didelis klausytojų skaičius ir nevienodas grupės žinių lygis bei per retai organizuojami užsiėmimai. Jie pageidauja dažnesnio gramatikos ir visos išdėstytos medžiagos kartojimo, daugiau praktinių pokalbių, reikalingų turistinėse kelionėse (viešbutyje, kavinėje, parduotuvėje, oro uoste, metro, teatruose, muziejuose). Klausytojai vertina tokį dėstymą, kai dažniau rašoma lentoje. Dauguma norėtų turėti vadovėlius ar bent gauti interneto nuorodas, kur galėtų pasitikslinti išdėstytą medžiagą. Kai kurie klausytojai pageidauja iš anksto gauti naujų temų medžiagą, kad galėtų su ja susipažinti ir pasirengti diskusijoms. Taip pat pageidaujama giliau susipažinti su šalies, kurios kalbos mokomasi, kultūra, papročiais. Antai, besimokantieji prancūzų kalbos pageidauja bendradarbiauti su Prancūzų institutu arba Prancūzijos ambasada.

Dauguma besimokančiųjų dėstytojų darbu patenkinti: „mes galime tik nuoširdžiausiai padėkoti dėstytojai Marijai Zapustienei už dievišką kantrybę, toleranciją, darbo nuoseklumą, koncentrišką mūsų žinių ir gebėjimų plėtojimą, gebėjimą motyvuoti, visus prakalbinti“; „esame labai patenkinti mūsų dėstytojos Galinos Kavaliauskienės mokymo stiliumi, kompetencija, naujovių paieška, profesionalumu, pateikiamos medžiagos įvairiapusiškumu. Užsiėmimuose naudojama labai daug vizualinės medžiagos“; „dėstytoja Asta Beniulienė, turinti ilgametę darbo patirtį, moka perteikti žinias, turi kantrybės su brandaus amžiaus mokiniais. Ponios Astos pamokose ir nebyli žuvis pradeda kalbėti vokiškai...“.

Tokius metodinius seminarus užsienio kalbų dėstytojams ketinama rengti du kartus per mokslo metus. Tai veiksminga priemonė mokymo kokybei gerinti.

Jadvyga Miniotaitė

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 209a kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT83 7290 0990 1557 6176

Žemėlapis