Dienos šviesą kovo mėnesį išvydo ketvirtoji MČTAU Literatūros fakulteto klausytojų kūrybos rinktinė „Gyvenimo tėkmėje“ (išleido leidybos įmonė „Kriventa“). Anksčiau išleistos knygos: „Ta palaiminga klevų šviesa“ (2006 m.), „Ne ta žvaigždė“ (2007 m.), „Minties verpetuose“ (2016 m.).

Į knygą „Gyvenimo tėkmėje“ sugulė patyrusių plunksnos meistrų prozos ir poezijos kūriniai. Į fakultetą susibūrę įvairių profesijų, kūrybingi, žodžio grožį atradę žmonės per penkiolika pastarųjų metų išleido šešiasdešimt savo kūrybos leidinių įvairia tematika.

Prozos kūrinių autoriai – Audronė Andrijauskienė, Gražina Boguslauskienė, Algimantas Grabauskas, Lina Dumbliauskaitė-Jukonienė, Vilija Jurėnienė, Jonas Kirtiklis, Juozas Lapienis, Toma Palmira Lašienė, Vaclovas Lyndo, Kazimieras Miškinis, Nijolė Riaubaitė, Kristina Danutė Sadauskienė, Leopoldas Stanevičius, Romualdas Šimkūnas savo kūriniuose dalijasi jaunystės prisiminimais, išreiškia pamąstymus apie gimtąjį kraštą, Tėvynę, atskleidžia skaudžius išgyvenimus. Kiekviename kūrinyje – savitas požiūris į pasaulį, žmones, savo vietą pasaulyje.

Ne vienas autorius yra išleidęs savo kūrybos knygų: L. Jukonienė – devynių muzikologijos ir muzikos pedagogikos knygų autorė; R. Šimkūno literatūrinės kūrybos kraitėje – 6 leidiniai, 300 straipsnių gamtos, personalijų tematika; V. Jurėnienė – knygelių „Dėžutė su senais laiškais“ ir „Giminės“ autorė; V. Lyndo keliomis kalbomis yra išleidęs knygas „Viskam savas laikas“, „Žmogaus likimas“, „Pamąstymai“.

Rinkinį papuošė žinomo poeto Alfredo Naktinio kūryba. Pagal jo eiles sukurta daugiau nei 260 dainų, giesmių, dainelių vaikams. Poetas yra išleidęs 15 knygų, 7 natų rinkinius. Daugelis yra skaitęs Jono Ambrukaičio poezijos knygeles „Laikas“, „Dar pabūkim“, Er Minijos „Sakmė“, „Šiaurės moterys“, Irenos Liužinienės „Sakmė apie ežerą Šventą“, Onos Medinaitės-Grigaliūnienės „Per išbarstytą pienių pūką“, „Nenoriu nieko keist“. Savo kūrybos poezijos knygelių yra išleidusi Vanda Mikoliūnienė, Zita Januškytė-Pagirskienė, Bronė Staskonytė. Į literatų kūrybos rinktinę sudėtos ir Vytauto Grudzinsko, Bronės Nainienės, Algimanto Povilo Vanago, Vytauto Viskanto eilės.

Knyga „Gyvenimo tėkmėje“ iliustruota Tautodailės fakulteto auksarankių darbais (rankdarbiais, dailės kūriniais), kuriuos meniškai nufotografavo Albertas Bakutis.

Kūrybos rinkinys „Gyvenimo tėkmėje“ – tai ne vien popieriuje sugulę žodžiai. Už šių žodžių – kuriantis, mąstantis, abejojantis, klystantis, svajojantis, besidžiaugiantis žmogus. „Jeigu skaitytojas ras širdį ir protą glostančių minčių, mūsų pastangos nebus nuėjusios veltui“, – knygos įžangoje rašo jos sudarytojas, Literatūros fakulteto dekanas dr. Romualdas Šimkūnas.

Dar nedaug kas MČTAU bendruomenėje spėjo perskaityti knygoje sudėtus Literatūros fakulteto klausytojų kūrinius. Viena pirmųjų skaitytojų – Istorijos fakulteto dekanė dr. Vida Kniūraitė, kurios širdį ir protą tikrai paglostė kūrėjų mintys.

MČTAU inf.

„Gyvenimo tėkmėje“ knyga neabejotinai yra didžiulis puikaus kūrybingų žmonių būrio laimėjimas: netikėtas viršelio autoriaus sprendimas, tinkamai parinktos nuotraukos leidiniui iliustruoti ir, žinoma, dailės darbai, kurių nuotraukos puikuojasi knygoje.
 
Knygoje patalpinti prozos kūriniai yra labai reikšmingi XX a. Lietuvos istorijos liudytojai. Prieš skaitytojo akis iškyla daug ryškesni, negu istorijos vadovėliuose ar mokslininkų studijose vaizduojami procesai: eilinių žmonių gyvenimas šiurpiais Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, pasiaukojimas gelbstint žmonių gyvybes (prozos kūriniai Gerumo kodas, Sodoma ir Gomora), ginant žmogaus teisę saugoti savo tautos kultūrą (prozos kūrinys (Ne) pamiršti), tragiška pirmosios meilės baigtis (prozos kūriniai Neužmiršau, Sugriautas gyvenimas).
 
Talentingi žmonės ir poezijos kūriniais sugeba pasakoti tautos istoriją:
 
„O Kernave, brangioji mano žeme,
Garsi senolių dvasios tvirtumu,
Iš tavo praeities lietuviai semia
Tėvynės meilės, ryžto ir jėgų.“ (p. 142).
 
Tokių nuoširdžių, skaitytojui gerai suprantamų istorinės tematikos kūrinių labai reikia, nes, tolstant XX a., skubantis, nežinia kur bėgantis XXI a. žmogus neturi nei laiko, nei noro studijuoti kad ir savo tautos istoriją pagal akademinius veikalus.
 
Kalbant apie skubantį ir vis stokojantį laiko šių dienų žmogų, reikia atkreipti dėmesį į puikų kūrinį Laiko gniaužtuose: „Daug mūsų bėdų kyla iš nesugebėjimo ramiai pabūti vienumoje. Ramybė yra žmogaus būties puošmena [...] Kai neturi laiko apmąstyti, ištirti savo paties gyvenimo, gresia visokie pavojai“ (p. 36).
 
Dažnai galima išgirsti sakant: „Šiuolaikinės poezijos neskaitau, nes nieko joje nesuprantu“. To jokiu būdu negalima pasakyti apie šiame rinkinyje skelbiamus poezijos kūrinius. Kaip galėtų nepaliesti širdies tokios eilės:
 
„Kaip vilna gula metai ant pečių
Ir linijos išgriaužia delną.
Rodos, eini vis tuo pačiu keliu,
Bet ne. Dabar tikrai į kalną.“ (p. 30).
 
Arba:
 
„Pro šalį rūpesčiai praėjo
Ir neverkė širdis jauna,
Žiedais pavasaris žydėjo –
Todėl, kad tu buvai šalia.“ (p. 140).
 
Sveikinu skaitytojus, gavus dovanų puikią knygą, didžiuojuosi, kad „mokausi“ viename universitete – Medardo Čoboto – su šios knygos kūrėjais ir linkiu jiems tolesnės kūrybinės sėkmės bei gyvenimo pilnatvės pojūčio.
 
Dėkinga skaitytoja Vida Kniūraitė