Reportažas iš auditorijos
Dalis skaudžios mūsų tautos istorijos išbarstyta Sibiro ir Kazachstano platybėse, ir vargu, ar tarp mūsų kartos žmonių rastume bent vieną, kurių šeimos, giminių, draugų ar kaimynų nebūtų palietusi rūsti tremties dalia. Per vienuolika trėmimo metų iš Lietuvos ištremta per 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių. Tremtiniai amžinojo poilsio atgulė apie 800 lietuviškų laidojimo vietų. Pilietiško Lietuvos jaunimo 14-tus metus vykdomos „Misija Sibiras“ tikslas – surasti ir sutvarkyti tremties ir įkalinimo vietose esančias apleistas kapines, pastatyti atminimo simbolius, kryžius Sibire žuvusiems lietuviams atminti. Iš viso surengta 17 ekspedicijų, jose dalyvavo 13 tūkst. jaunų žmonių.
Kovo 22 d. MČTAU Garbės narių klubas (vadovė – Elena Sakavickienė) surengė universiteto bendruomenės susitikimą su „Misija Sibiras 18. Surasti savus“ dalyviais, kurių maršrutas 2018-aisiais dėl politinių priežasčių nuvedė ne į Sibirą, o į Kazachstaną. Misijos dalyvės – komunikacijos specialistė Agnė Goldbergaitė ir komunikacijos koordinatorė, projekto vadovė Aistė Eidukaitytė papasakojo apie 24 žmonių komandos ekspediciją į Kazachstaną, pademonstravo daug jaudinančių kelionės akimirkų. Per 10 dienų įvairiomis transporto priemonėmis misijos dalyviai nukeliavo tris tūkstančių kilometrų Karagandos, Džezkasgano ir Balchašo regionuose, iššukavo 16 kapinių ir skaitydami išdilusius, kirilica surašytus antkapių užrašus, surado ir sutvarkė 200 lietuvių tremtinių kapų, pastatė šešis kryžius, sumeistrautus jaunų, pilietiškų žmonių rankomis. Į Kazachstaną buvo ištremta beveik 20 tūkst. lietuvių, jie buvo įkalinti lageriuose (jų ten veikė kelios dešimtys), todėl čia išlikę masinės kapavietės, o ne atskiros lietuvių kapinaitės kaip Sibire. Jaunieji patriotai sutvarkė esamus arba pastatė naujus memorialus Radnike, Balchaše, Rytiniame Kounrade ir Mamočkino kapinėse.
Mes didžiuojamės, kad pilietiški mūsų jaunuoliai pasiryžo išsaugoti skausmingą tautos istoriją ne tik tvarkydami tremtinių kapus, bet ir susitikdami su Sibire, Kazachstane tebegyvenančiais tautiečiais, jų šeimomis. Po ekspedicijos misijos dalyviai surengė tūkstančius pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose. Eksponuota šimtai fotografijų parodų, sukurta dešimtys dokumentinių filmų. Misijos į Kazachstaną įspūdžiai įamžinti Luko Pačkausko filme „Misija Sibiras18. Surasti savus“.
Jautriais tremties išgyvenimais pasidalijo MČTAU rektorė Zita Žebrauskienė, politinio kalinio, tremtinio A. Grušo dukra.
Misijos dalyvių įspūdžiai, pačių senjorų prisiminimai apie tremtį persipynė su Meninės saviraiškos fakulteto grupės „Romantikai“ (vadovė – Izabelė Bražiūnienė) atliktomis iki skausmo žinomomis tremtinių dainomis „Pavasarį paukščiai į tėviškę grįžta“, „Kad ne auksinė vasara“, „Sibiro daina“, „Leiskit į Tėvynę“ , „Stovi kryžius prie kelio“ ir kt. Universiteto skaitovės pradžiugino M. Kontrimaitės, A. Miškinio, mūsų universiteto literatės B. Staskonytės eilėraščiais.
Tokie prasmingi renginiai prakalbina širdį ir jausmus, suartina kartas, padeda išsaugoti istorinę atmintį.
Jadvyga Miniotaitė
Vidos Žilinskaitės nuotr.
