Jau 101-ąjį kartą ruošdamiesi švęsti Vasario 16-ąją, prisiminkime Atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirtus MČTAU bendruomenės renginius. Ši šventė brangi kiekvienam iš mūsų, nes ji įkūnija prasmingiausias mūsų gyvenimo vertybes, mūsų siekius ir lūkesčius. Sunku meilę Lietuvai išsakyti žodžiais, ji – kiekvieno iš mūsų širdyse.

Pabūkim kartu su Lietuvos vardu

2018-ųjų Vasario 16-osios išvakarėse keli šimtai Medardo Čoboto TAU senjorų, nešini trispalve, rinkosi Lukiškių aikštėje pagerbti Lietuvos 100-mečio. 12 val. centrinėje miesto aikštėje, iškilmingai skambant Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios kariliono varpams, prasidėjo akcija „Pabūkime kartu su Lietuvos vardu“. Sugiedoję Lietuvos himną, senjorai paleido į dangų 100-tą geltonų, žalių, raudonų balionų su užrašu „Globok, Dieve, mūsų Lietuvą Tėvynę“. Balionai, apsupę išdidžiai plevėsuojantį Vytį, papuošė sostinės dangų mūsų tautinės vėliavos spalvomis. Akcijos dalyviai sugiedojo „Lietuva brangi“ ir „Žemėj Lietuvos“. Senjorų iškilmingos šventės aidai atsispindėjo ir tos dienos TV laidoje „Panorama“.

Mūsų meilė Tėvynei, mūsų stiprus bendruomeniškumas puikiai atspindėtas Vytauto Vasiliausko filme „Pabūkime kartu su Lietuvos vardu“.

1simtmecio

MČTAU senjorai, nešini trispalve Lietuvos vėliava, akcija „Pabūkime kartu su Lietuvos vardu“ Lukiškių aikštėje pagerbė Atkurtos Lietuvos 100-metį.

Į MČTAU iniciatyvą atsiliepė šalies TAU – tuo pačiu metu į atviras miestų ir miestelių erdves pabūti kartu su Lietuvos vardu išėjo daugelio Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos senjorai.

96simtmecio

Trispalvių balionų fiesta – Trakų TAU senjorų dovana Lietuvai.

MČTAU senjorams graži dovana buvo Zarasų skautų Latvijos pasienyje rasta taip toli nuskriejusio mūsų vieno iš balionų skiautė su išlikusiu užrašu „Globok, Dieve, mūsų Lietuvą Tėvynę“, kurią gražiai įrėmintą atvežė ir padovanojo Zarasų TAU vadovė Nadiežda Matušova.

2simtmecio

Vasario 16-osios Akto signatarų keliais

Savo krašto šimtmečio istorijos studijoms pradėjome ruoštis dar 2016 m. pradžioje. Mūsų parengta programa „Vasario 16-osios Akto signatarų keliais“ laimėjo Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimo konkursą, ir 2016 m. liepą pradėjome pusmečio trukmės mokymosi ir pažinimo kursą. Projekte dalyvavo 55 klausytojai. Jie susipažino su signatarų indėliu į Lietuvos valstybingumą, sužinojo apie jų visuomeninę, politinę bei labdaringą veiklą, pažiūras, jų asmeninį gyvenimą. Senjorai aplankė ir pagerbė daugelį signatarų gimtųjų ir amžinojo poilsio vietų, jų veiklą menančias ekspozicijas muziejuose, sudarė žemėlapį su pažymėtomis signatarų gimtinėmis, surinko informaciją apie signatarų gimtųjų sodybų dabartinę teisinę būklę.

3simtmecio

Signatarų namuose MČTAU ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų suaugusiųjų (senjorų) neformalaus švietimo programos „Vasario 16-osios Akto signatarų keliais“ baigiamasis susitikimas.

Pavykus rasti rėmėjų, Vasario 16-osios akto signatarų palikimo studijos pratęstos ir 2018-aisiais. Projekte „Signatarai skelbiant, įtvirtinant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę“ dalyvavo 110 Istorijos, Kultūros, kitų fakultetų klausytojų. Svetingoje Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje senjorai klausėsi žinomų istorikų – Vygando Vareikio, Algimanto Kasparavičiaus, Mindaugo Tamošaičio, Dariaus Juodžio, Norberto Černiausko, Algirdo Jakubčionio ir kitų lektorių paskaitų apie signatarų gyvenimą ir jų veiklą Lietuvos labui, o vasarą keliavo po Lietuvą signatarų atminimo keliais.

Aplankytos Vakarų Lietuvos vietovės, susijusios su signatarų K. S. Šaulio, Jurgio Šaulio atminimu, Jono Vailokaičio kapas Paštuvoje. Šiaurinėje Sūduvoje keliauta po vietoves, susijusias su Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus gyvenimu, aplankyti signatarų Prano Dovydaičio, Saliamono Banaičio, Jono Vailokaičio gimtieji Vaitiekupių, Runkų, Pikžirnių kaimai, o Skausmo kalnelis netoli Veiverių priminė jaunų Lietuvos patriotų pasiaukojimą. Vasarą keliauta ir po Aukštaitiją, aplankant Stepono Kairio, Vlado Mirono, Antano Smetonos, Jono Vileišio, Alfonso Petrulio, Jokūbo Šerno gimtines ir kapus, pagerbti paminklai, monumentai žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę. Kelionių maršrutai nuvedė Lietuvos bajorų – Vasario 16-osios Akto signatarų keliais: Žemaitijoje aplankytos signatarų Mykolo Biržiškos, Jono Smilgevičiaus, Stanislovo Narutavičiaus gimtinės ir kitos su jų atminimu susijusios vietos.

Surengtos ekskursijos po Vilniaus miestą, susipažįstant su signatarų gyvenamosiomis ir veiklos vietomis, Rasų kapinėse aplankyti signatarų kapai.

4simtmecio

Pačių klausytojų nuotraukose įamžintos jaudinančios, patriotiškumo dvasia persmelktos akimirkos iš atmintinų vietų pagerbimo, užrišant ant paminklų ar kitų atminimo simbolių tautines juosteles, uždegant žvakutę, sugiedant himną.

Iki ašarų sujaudino senjorų kartu su MČTAU kolektyvu „Romantikai“ (vadovė – Izabelė Bražiūnienė) nuoširdžiai dainuojamos partizanų, tremtinių, atgimimo laikų dainos. Tai suteikė šiam projektui gilią emocinę prasmę, sustiprino patriotizmo, pilietiškumo dvasią.

Šokių pynė Lietuvos 100-mečiui

Mūsų universitetas valstybingumo 100-mečio jubiliejui dedikavo pirmą kartą Lietuvoje surengtą senjorų šokių festivalį „100 šokių pynė Lietuvai“. MČTAU sukviesti į sostinę, visą dieną 100 šokių pynę pynė net 450 šokėjų iš 27 kolektyvų, susibūrusių prie Trečiojo amžiaus universitetų, kultūros centrų, vietos bendruomenių. Jie atvežė į šią šventę savo krašto tradicijas, sušildytas širdžių šiluma ir meile Lietuvai. Festivalio globėjas – premjeras Saulius Skvernelis, savo sveikinime pabrėžė, kad „šoka tie, kas laisvi ir laimingi“. Mes – tokie!

Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose gausiai susirinkusius žiūrovus ir šventės dalyvius tautiniais, linijiniais, pramoginiais, teatralizuotais šokiais džiugino Druskininkų TAU šokių grupė „Rudenėlis“, Mažeikių TAU šokių grupė „Serbentėlė“, Raseinių TAU šokių kolektyvas, Rietavo TAU šokių grupė „Ringė“, Telšių TAU šokių grupė „Akimirka“, Utenos TAU folkloro ansamblis „Sėklytėla“, Utenos TAU linijinių šokių grupė, Visagino TAU šokio teatras „Rūta“ ir Medardo Čoboto TAU šokių grupė „Nonna Dance“, kiti kolektyvai.

5simtmecio

Festivalio sumanytoja, organizatorė ir režisierė – choreografė Valerija Stričkienė, vadovaujanti ir MČTAU šokių kolektyvui „Nonna Dance“ (Šokanti senelė).

Dauguma kolektyvų pynė tautinių šokių pynę. Žiūrovai galėjo pasigrožėti klumpakoju, senolių, vežėjų polka, dvarpolke, Salako suktiniu, Steponėlio patrepsėliu, trepsiuku, blezdingėle. Šokėjai darniai sukosi ir tango, valso ritmu, pademonstravo fokstrotą, padespaną, kadrilį, lemtetiudį. Energingi senjorai nesibaimino į savo repertuarą įtraukti ir temperamentingą sirtakį, ir ugningą sambą, ir senovinius šokius. O pasibaigus šventei jau šoko ir atlikėjai, ir žiūrovai!

6simtmecio

Šokių festivalio organizacinio komiteto pirmininkė, MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė įteikė šokių kolektyvų vadovams padėkos raštus, grakščias šokėjų statulėles, premjero padovanotus M. K. Čiurlionio paveikslus.

Ši graži iniciatyva bus tęsiama – šokių kolektyvai į sostinę bus sukviečiami kas dveji metai.

Didžiuojamės mūsų metraštininko Vytauto Vasiliausko apie šį festivalį sukurtu filmu „100 šokių pynė Lietuvai“, su kuriuo dalyvavome komunikacijų projekte „PR Lapės 2017“.

Lietuvos šimtmetį šventė visi fakultetai

Lietuvos 100-mečio metais Istorijos fakulteto klausytojai susipažino su Kovo 11-osios Akto signatarų veikla, aplankė Antakalnio, Rasų kapines ir pagerbė Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimą.

7simtmecio

Turizmo fakulteto klausytojai nuvežė 100 ačiū Islandijai – šaliai, kuri pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Senjorai susitiko su buvusiu Islandijos užsienio reikalų ministru, ambasadoriumi Jon Baldvin Hannibalssonu, su Reikjaviko Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais.

8simtmecio

Konferencijoje „Šimtmečio Lietuva: Vidurio Lietuvos istorija ir dabartis“ gausiai susirinkę keliautojai apibendrino Vidurio Lietuvos perlus – Kėdainių kraštą, laikinąją sostinę Kauną, Šveicarijos, Londono ir Paryžiaus, kraštą – Jonavą, Kaišiadorius.

9simtmecio

Tautodailės fakultetas surengė turtingą parodą „Minties ir spalvų dialogas“. Greta įvairiausių rankdarbių, tapybos, medžio darbų puikavosi Lietuvos šimtmečio garbei skirti skiautiniai ,,Vėtrų blaškomi išlikome“, ,,Svarbūs prisiminimai“, ,,Vytautas Didysis“, ,,Lietuvos kelias“.

91simtmecio

Ne vieno širdį sušildė Buities kultūros fakulteto šventinis renginys „Šimtmečio kartų pynė Lietuvai“. Eksponatus parodai „Trys kartos +“ sunešė daugelio fakultetų klausytojai, su meile iškėlę juos iš šventai saugomų močiučių skrynių. Parodoje puikavosi ir mūsų anūkų darbeliai. Kartų popietėje susitiko ir nuoširdžiai bendravo kelios šimtmečio kartos – nuo 90-mečių žvalių močiučių iki darželinukų. Kartų bendrystė, etnografinio paveldo puoselėjimas – tai ir yra tikroji šio Lietuvos šimtmečiui skirto renginio prasmė.

92simtmecio

Vingio parke nušurmuliavo Lietuvos 100-mečiui skirta Sveikatos fakulteto surengta Pasaulinė sveikatos diena. Per 400 šventės dalyvių mankštinosi, sportavo, dalyvavo įvairiose rungtyse, bendravo, mėgavosi menine programa. Šventėje svečiavosi Trakų, Panevėžio miesto bei Panevėžio rajono, Varėnos, Anykščių, Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universitetų komandos.

93simtmecio

Literatūros fakultetas 2018-ųjų pavasarį sukvietė TAU literatus į respublikinę poezijos fiestą. Nacionalinio dailės muziejaus salėje skaitovai – devyni svečiai iš Kaišiadorių, Raseinių, Telšių, Zarasų, Trakų, Klaipėdos, Elektrėnų TAU ir vienuolika savų skambiomis eilėmis ir prozos tekstais džiaugėsi Tėvynės jubiliejumi, jos laisve, reiškė meilės ir ištikimybės jai siekius.

94simtmecio

Švęsdami atkurtos Lietuvos šimtmečio sukaktį, Literatūros fakultetas nupynė žodžių vainiką Tėvynei – gyvu balsu perskaitė šimtą savo kūrybos eilėraščių ir prozos kūrinių.

97simtmecio

Muzikos fakulteto iniciatyva įvyko ketvirtoji dainos mylėtojų šventė „Jei daina širdy – esame jauni!“ Trečiojo amžiaus universitetų chorų ir ansamblių kolektyvų pasirodymuose dominavo dainos tema „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

95simtmecio

MČTAU moterų choras „Varsa“. Vadovė Lilijana Zarankienė.

Visų renginių ir iniciatyvų neįmanoma išvardyti – kiekvienas fakultetas vienaip ar kitaip paminėjo Lietuvos šimtmetį. Dauguma fakultetų ir šiemet ruošiasi išradingai švęsti Vasario 16-ąją.

Jadvyga Miniotaitė

MČTAU archyvo nuotr.

Kontaktai

MEDARDO ČOBOTO TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS
Studentų g. 39, 216 kab.
08106 Vilnius

I-IV nuo 11 iki 13 val., tel. 8 676 21 601

www.mctau.lt

El.p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Įm. kodas 191904279
Sąsk. Nr. LT457290000001700205

Žemėlapis