Iš ciklo „MČTAU meninių kolektyvų vadovai“
Profesorės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės pristatyti nereikia – tai žinoma muzikos pasaulyje asmenybė: pianistė, kultūrologė, muzikos kritikė, edukologijos mokslų daktarė. R. Bieliauskienė parašė monografijas apie Dainių Trinkūną, Vytautą Laurušą, Vygandą Telksnį, aktorių ir režisierių Joną Alekną, kitus meno žmones, išleido knygą „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai: Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“ ir kitas knygas, parašė daug straipsnių apie iškilius meno žmones, sukūrė dokumentinius filmus apie chorų dirigentą Lionginą Abarių, kompozitorių Vytautą Laurušą.
Labai didžiuojamės, kad profesorė sutiko būti MČTAU Meninės saviraiškos fakulteto vokalinio ansamblio „Ave Musica“ ir Kultūros fakulteto programos „Meno pažinimas“ muzikos kurso vadovė. Profesorė mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie stebuklingą muzikos pasaulį.
Gerb. profesore, kada ir kaip prasidėjo Jūsų pažintis su Medardo Čoboto TAU? Kas įkalbėjo Jus, žinomą pianistę, muzikologę, mokslininkę ir pedagogę, daugelio monografijų, straipsnių muzikos, kultūros temomis, kelių filmų autorę – imtis vadovauti Meninės saviraiškos fakulteto vokaliniam ansambliui?
Prieš daug metų, dar būdami studentai, bendradarbiavome su puikiu bosu Antanu Kiveriu – Pedagoginiame universitete jis lankė dainavimo užsiėmimus pas doc. Valerijoną Indrikonį. Aš akompanavau. Taip ir prabėgo ilgas gyvenimas abiems su muzika ir kita veikla. Tačiau laikas nuo laiko susibėgdavome padainuoti. Profesorius A. Kiveris paprašė paakompanuoti dainuojančiam ansambliui. Tačiau koncertmeisteris – tai pedagogas (net įskaitoma į pedagoginį krūvį). Palengva kažką pradėjau koreguoti ansamblyje. Jie puikūs dainavimo mėgėjai, daug ką galintys atlikti. Tai tokių korekcijų gal ir pakanka? Visada malonu bendrauti su žmonėmis, kurie kažką veikia idėjos, gerų norų vedini.
Kokia vokalinio ansamblio susikūrimo istorija? Ar grupėje jau buvo „susidainavę“ žmonės, ar jie buvo renkami specialiai? Beje, kieno galvoje gimė ansamblio pavadinimas „Ave Musica“?
Beveik visi dainuojantys – šviesūs žmonės, LEU docentai, puikūs savo sričių žinovai ir dainavimo fanai. Pavadinimas atspindi ilgą Vilniaus pedagoginio universiteto choro „Ave Musica“, kuriam vadovavo šviesios atminties dirigentė chorvedė Margarita Gedvilaitė, istoriją.
Kaip Jūs, muzikos profesionalė, vertinate ansamblio pasiekimus per tuos kelerius gyvavimo metus?
Pasiekimus objektyviau vertina kiti. Ansamblio dalyviai džiaugiasi susitikdami ir entuziastingai ruošia vis naujus kūrinius. Malonu, kai dainuoti kviečia ne tik MČTAU klausytojai, švenčių organizatoriai. Pasiekimus liudija laimėta Pirmoji vieta XVIII tarptautiniame festivalyje „Paribio daina“ („Pesnia Pamežža“). Juolab, kad kolektyvą įvertino puikus chorinės muzikos žinovas prof. T. Šumskas.
Kaip renkatės repertuarą – visi siūlo ir sprendžiate kolektyviai, ar dažniau Jūs parenkate? Koks mėgstamiausias kolektyvo kūrinys?
Kolektyve visiška demokratija. Tariamės visi ir visi sprendžiame. Yra daug gražios, malonios atlikėjams ir klausytojams muzikos. Visus kūrinius atliekame su meile. Labai malonu, kad mus morališkai, geru žodžiu remia MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, kiti labai sunkaus ir reikalingo darbo visuomenės vyriausiųjų bendruomenėje, organizatoriai.
Koks „Ave Musica“ koncertas Jums pačiai buvo įsimintiniausias? Kokių su šiuo kolektyvu turite ateities planų?
Puikus buvo pabendravimas su Mažeikių krašto žmonėmis. Visi dainavo užsidegę meile Lietuvai ir laimingi buvo kartu su įvairių kraštų TAU kolegomis. Planai? Dainuoti su meile dainai, muzikai ir įkvėpti tai daryti kitus.
Didelis ir malonus netikėtumas buvo Jūsų sutikimas dalyvauti Kultūros fakulteto programos „Meno pažinimas“ muzikos kurse – parengti pačią programą ir vesti užsiėmimus. Kas paskatino imtis tokio projekto ir specialiai ruošti paskaitas, iliustruoti jas muzikos garsais, pritaikant tokiai specifinei, vyresnio amžiaus žmonių auditorijai?
Problema yra kalbėti ne vyresnio amžiaus žmonėms, bet garbiems išsilavinusiems žmonėms, kurie daug ką matė, daug ką girdėjo. Tai svarbiausia. Todėl ir pateikiama medžiaga turi laviruoti tarp to, ką suaugę žmonės gali žinoti, ką jau žino ir atrasti kažką nauja, sužadinti jų smalsumą, paskatinti domėtis muzikiniu gyvenimu, kuris Vilniuje yra labai intensyvus.
Teko dalyvauti įvadiniame bei dar poroje užsiėmimų ir savo akimis regėti, su kokiu užsidegimu, su kokiu noru programos dalyviai, kurių dauguma turbūt toli nuo muzikos pasaulio, klausėsi Jūsų paskaitų, kaip stengėsi suprasti menkai pažįstamą muzikos pasaulį, prisijaukinti jį. Išsėdėję paskaitoje dvi valandas ar net ilgiau, klausytojai dar nenori skirstytis. Ką galite pasakyti apie tokius kantrius, dėmesingus klausytojus – nenusivylėte jais?
Jeigu su auditorija bendraujantis žmogus nusivilia kokia nors auditorija, jis privalėtų mesti šitą savo užsiėmimą. Nemylėdamas klausytojų neturėtų prieš juos atsistoti.
Ne visiems išpuolė laimė lankyti Jūsų užsiėmimus. Gal pristatytumėte, kokias muzikos pasaulio paslaptis jau atskleidėte programos dalyviams ir ką dar ruošiatės atskleisti? Ar supažindinate tik su pasaulio muzikos ir vokalo meistrais, ar ir su lietuvių kompozitoriais bei atlikėjais?
Galbūt mažiausiai žmonės žino apie specifinius muzikos kaip meno klausimus, siejamus su filosofija, psichofiziologija. Todėl, manau, tai ne tik turėtų būti įdomu, bet ir praktiškai reikšminga. Juk visi turime vaikų, vaikaičių. Jau pasireiškiančių meninėje veikloje ir taip vadinamų „beklausių“. Labai norėčiau, kad visi drauge galėtume padėti tiems žmonėms ateiti arčiau prie meno, nugalėti auklėjimo, ugdymo paliktas nelemtas spragas. Juk meno kūrimas arba jo suvokimas – tai žmogaus dvasios raiška. O argi mes nenorime būti dvasingi? Juk tikras žmogaus kapitalas – tai tikrai ne pinigai. Jau klausėme pasaulio meistrų, išgirsime ir dar. Klausytojai girdėjo jaunus, ankstyvus žingsnius sėkmingai žengiančius Lietuvos jaunuolius. Klausysime ir lietuvių klasikų kūrinių, artimiausias susitikimas skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai.
Apie muziką, apie jos kūrėjus, atlikėjus įdomu sužinoti kuo daugiau, juolab, kad Jūs taip subtiliai, taip elegantiškai įvedate į muzikos pasaulį. Bet dar įdomiau išgirsti. Kokių kūrinių, kokių atlikėjų dar turėsime progos pasiklausyti?
Labai norėčiau, kad visi susitiktų su chorų dirigentu profesoriumi Lionginu Abariumi. Šiais metais jam sukaks 90. Pažiūrėtume mano sukurtą jam skirtą filmą „Dainos galia“, pabendrautume su didžiu muziku, lietuviškos muzikos patriotu, inicijavusiu 2019–uosius mūsų nacionalinės muzikos patriarcho Juozo Naujalio metais.
Ką muzika reiškia žmogui – koks jos vaidmuo žmogaus gyvenime? Ir ką ji reiškia Jums pačiai? Kuri sritis – koncertinė veikla, pedagogika, mokslinis darbas, monografijų rašymas, filmų kūrimas yra svarbiausia Jūsų karjeroje. Kurioje srityje patyrėte didžiausią saviraiškos, prasmės jausmą?
Muzika, Čiurlionio žodžiais, tai – Dievų kalba, statanti pilis, daranti stebuklus. Tai kelias į save, savo jausmų beribę jūrą, tai vaistai nuo skausmo, nerimo, širdgėlos, tai džiaugsmo ašarų vėriniai.
Dėkoju už nuoširdų, įdomų pokalbį.
Kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė
Vokalinis ansamblis „Ave Musica“